Visi galimi technologų ir chemikų sprendimai, ieškant geriausios viena kitai prieštaraujančių savybių suderinamumo išeities, gali būti išties genialūs, tačiau be bandymų jie bus tik teoriniai.
Pirmieji bandymai - gatvėse
Įdomu tai, kad iki 1967 metų stabdymo ir manevravimo testai buvo atliekami viešo naudojimo keliuose, oro uostuose arba atitvertose kelio atkarpose. Tačiau tai buvo įmanoma tik iki tol, kol didžiąją automobilių dalį sudarė tokie automobiliai, kaip „Volkswagen Beetle“ ir kitos dideliu greičiu nepasižyminčios mašinos.
Tačiau pasirodžius kur kas greitesniems modeliams, kaip „Opel Kapitan“, „Ford 20m“ ar „Mercedes-Benz“ W 108/109, o maksimaliam greičiui pasiekus 200 km/val., atsirado visiškai nauji reikalavimai padangoms ir jų bandymams.
Medžiagų tyrimai laboratorijose ir daugybė atkūrimų kompiuteryje gali atrodyti itin įtikinamai ir praktikoje, tačiau galiausiai viskas paaiškėja tik bandymų trasoje.
Taigi, prieš pradedant kiekvieno naujo produkto bandymus, įprastai atliekama serija testų, kuriais siekiama išsiaiškinti stipriausias ir silpniausias kiekvieno modelio savybes. Atrenkami geriausi protektoriai, tęsiamas jų optimizavimas su didelių išlaidų reikalaujančiais daugkartiniais bandymais, kol galiausiai sukuriamas galutinis padangos modelis, tenkinantis savo eksploatacinėmis savybėmis.
Bandymų poligonas užima nemažo ūkio plotą
„Continental“ padangų testai dažniausiai atliekami „Contidrom“ bandymų poligone Vokietijoje, netoli Hamburgo esančiame Jeverseno miestelyje. Trasa pradėjo veikti dar 1967 metais ir nuo to laiko buvo nuolatos atnaujinama, kad atitiktų vis labiau augančius techninius padangų bandymų reikalavimus.
Jeversene testai ne tik buvo atliekami vienoje vietoje, bet ir pirmą kartą standartizuota jų metodika su galimybe palyginti rezultatus.
Padangų bandymų poligonas įsikūręs daugiau nei 160 hektarų teritorijoje ir siūlo visus įmanomus padangų bandymų scenarijus. Padangos gali būti testuojamos iki 250 km/val. siekiančiu greičiu 10 kilometrų ilgio trasose su skirtingomis dangomis, kurių dalis gali būti padengta vandeniu.
Svarbiausi bandymų trasos objektai yra 2,8 kilometro ilgio ovalinis žiedas su 58 laipsnių pasvirimo kampu, 1800 metrų ilgio „mažoji“ šlapio valdymo trasa ir 3,8 kilometro ilgio „didžioji“ valdymo trasa. Papildomai įrengtos specialios bekelės atkarpos, taip pat triukšmo matavimo zonos.
Vertinama ir subjektyviai
Aštuoniasdešimties žmonių komanda, įskaitant vairuotojus bandytojus, padangų montuotojus, technikus, inžinierius, informacijos analitikus, ugniagesius ir aptarnaujantį personalą, užtikrina, kad bandymai vyktų sklandžiai. Per 47 metus čia buvo išbandyta daugiau nei 2 milijonai lengvųjų automobilių, sunkvežimių, motociklų padangų.
Bandymai gali būti skirstomi į du etapus: subjektyvūs vertinimai ir objektyvūs, pamatuojami standartiniai testai. Bandytojai subjektyviai vertina padangų valdymo savybes ant šlapios ir sausos dangos, komforto lygį ir jų keliamą triukšmą.
Standartinių testų metu vertinamos šios pamatuojamos padangų savybės:
- Sukibimas ant šlapios dangos, važiuojant tiesiąja ir posūkiuose;
- Stabdymas ant sausos dangos;
- Pasipriešinimas akvaplanavimui tiesiosiose ir posūkiuose;
- Pasipriešinimas riedėjimui.
Blogu oru skrenda kitur
Abu etapai reikalingi galutiniam naujos padangos įvertinimui. Nors bandymų procedūros standartizuotos, išlaidos joms yra milžiniškos. Dėl to nuo tada, kai pradedami naujo gaminio bandymai iki tol, kol jis pasiekia gamybą, praeina net keli mėnesiai, o kartais – ir keli metai. Jau nekalbant apie nepalankias oro sąlygas.
Tačiau ir tai ne kliūtis itin griežtu grafiku sudėliotiems bandymams. Tokiais atvejais bandytojų komanda šoka į lėktuvą ir užbaigia testų ciklą kitoje trasoje. Bandytojai visuomet keliauja su visa manta, padangomis, matavimo įranga ir bandomaisiais automobiliais – visa tai sveria apie 25 tonas.
Šiam tikslui gamintojas turi kelis poligonus visame pasaulyje. Svarbiausi jų yra Brimlyje (JAV, Mičigano valstijoje), Uvaldėje (JAV, Teksaso valstijoje), Jokmoke ir Arvidsjaure (Švedijoje).
Uvaldėje, kuri visus metus lepina švelniu klimatu, bandomos vasarinės padangos, o Skandinavijoje testuojamos žieminės padangos. Šiaurės Laplandijoje esantis Jokmokas yra vos 10, o Arvidsjauras – 150 kilometrų į pietus nuo Arkties rato.
Šios trasos ypatingos tuo, kad kiekvieną žiemą turi būti parengtos iš naujo – kartais net ir ant užšalusio ledo. Be to, jos nuolatos prižiūrimos ir atnaujinamos, siekiant gauti tikslius rezultatus palyginimui.
Stabdymas po stogu
Be Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, „Continental“ taip pat atlieka bandymus trasose, esančiose Pietų Afrikos Respublikoje, Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taip pat testai atliekami ir Niurburgringo žiede Vokietijoje, bei Nardo bandymų trasoje Pietų Italijoje, kur yra testuojamos ypatingai dideliems greičiams pritaikytos padangos.
2012 metais „Contidrom“ poligone pradėjo veikti vienintelis pasaulyje visiškai automatizuotas ir nuo oro sąlygų nepriklausantis padangų bandymo kompleksas – Automatizuotas dengtas stabdymo analizatorius (AIBA – Automated Indoor Braking Analyzer).
Iš išorės gana nepastebima patalpa yra 300 metrų ilgio ir 30 metrų pločio. Nepriklausomai nuo to, kokios yra oro sąlygos, čia kasmet gali būti atliekama iki 100 tūkst. stabdymo bandymų. Jų metu naudojamas automatiškai valdomas ir kontroliuojamas automobilis, kuris pasiekia iki 120 km/val. greitį.
Standartizuoti skirtingi dangos paviršiai keičiami hidrauliniais įtaisais, o bandymai gali būti atliekami ne tik ant šlapios, bet net ir ant apledėjusios dangos.
