180 kilometrų važiavimo nelygiu plentu iš Vilniaus į Uteną ir atgal, gerų keliasdešimt kilometrų apledėjusiais, slidžiais ir vingiuotais vietinės reikšmės keliais ir, žinoma, įvairaus gylio bei purumo sniego pusnys (išimtis – vakar vykusios varžybos, kuriose sniego praktiškai nebuvo).
Todėl skirtingais metais šio ralio metu esu išbandęs ir įvertinęs „Kia Sorento“, „Land Rover Defender“, „Mazda CX-5“, „Subaru Forester“ ir kitus didesnio pravažumo automobilius.
Šį sykį į Utenos apylinkes išsiruošėme paskutiniosios – ketvirtos kartos „Land Rover Discovery“. Koks jis – bekelės pravažumo simboliu tapęs visureigis lietuvišką žiemą?
Pusantros dienos praleidęs su šiuo automobilių, įveikęs beveik 400 kilometrų, įsitikinau: rašyti apie šį automobilį yra lengva ir smagu. Kaip ir apie bet kokį kitą išskirtinį daiktą, įvykį ar reiškinį. Bet ne todėl, kad jis būtų nepriekaištingai geras.
Aukščiausias tarp visureigių
Todėl, kad šis automobilis turi labai savitą veidą ir su niekuo nesupainiojamą charakterį. Ir pasiruošę pakloti už jį maždaug 200 tūkstančių litų tai puikiausiai suvokia.
Jame dera iš pažiūros nelabai suderinami dalykai: britiškas išskirtinumas ir kaimietiškas tvirtumas, kampuotos, stačiokiškos formos ir modernios technologijos. Tai tarsi britų aristokratas, nuolat besilankantis iškilminguose pobūviuose, bet, prireikus, galintis stoti ir prie žagrės.
Vos įlipęs į automobilį, netrunki įvertinti, koks jis aukštas – net 1,88 metro (už „Jeep Grand Cherokee“ jis aukštesnis 10, už „Volkswagen Touareg“ – net 17, už „Mercedes-Benz GL“ ir „Toyota LandCruiser“ – 3 centimetrais).
Tai aukščiausias visureigis rinkoje, „ūgiu“ kuriam prilygsta tik „Toyota LandCruiser V8“.
Todėl net slenkstis, daugelyje tik visureigių atliekantis tik butaforinę funkciją, čia tikrai reikalingas – lengviau įlipti.
Stichija – blogas kelias
Pačio visureigio aukštis ir aukštas svorio centras yra labiau trūkumas nei privalumas. Nors tai gerina apžvalgos lauką, aukštai sėdėdamas vairuotojas nejaučia betarpiško ryšio su keliu. Todėl slidžiame kelyje ar kitoje situacijoje, kai reikia maksimalaus tikslumo, sunkus (2,5 tonos) ir aukštas „Discovery“ bus toli gražu ne pats geriausias partneris vairuotojui.
Jeigu toks automobilis pradėtų slysti, jį suvaldyti prireiktų tikrai nemenko meistriškumo.
Nors po pernai atlikto paskutinio atnaujinimo buvo gerokai patobulintos elektroninės stabilumo programos, vis tiek šiuo visureigiu vingiuotame, slidžiame kelyje reikia elgtis labai atsargiai.
Tačiau šis aukštas visureigis puikiai jaučiasi tikroje bekelėje – net 31 centimetro prošvaisa, reguliuojamo aukščio pneumatinė pakaba, skirtingoms sąlygoms parenkami važiavimo režimai, blokuojamas centrinis diferencialas ir kiti dalykai leidžia „Land Rover Discovery“ pravažiuoti ten, kur dauguma konkurentų jau senai būtų sudėję ginklus.
Nuo pat pirmos kartos „Discovery“ visureigiai pelnė itin pravažių ir net sunkiausių sąlygų nebijančių automobilių reputaciją, o „Camel Trophy“ žygiai, kuriuose važiuojama skirtingais „Land Rover“ modeliais, įrodė, kad automobiliais galima pravažiuoti ten, kur iki šiol tai atrodė neįmanoma.
Išsaugojo pirmtakų bruožus
Klausimas – ar dabartiniams „Discovery 4“ pirkėjams to maksimalaus pravažumo reikia? Juk sumokėjęs 170 – 240 tūkstančių litų už šį naują automobilį ne dažnas ryžtųsi murkdyti jį purvo ir vandens voniose (šis visureigis gali įveikti 70 centimetrų gylio brastą).
Nors patys pardavėjai teigia, kad, skirtingai nei „Range Rover“ pirkėjai, kurie nenuvažiuoja nuo asfalto, bemaž pusė „Discovery“ savininkų juo nebijo leistis ir į bekelę. Tačiau dėl ilgametės britų patirties kuriant sunkioms sąlygoms pritaikytus visureigius, „Land Rover“ vardas kelia pagarbą ne tik šios markės gerbėjams.
Pačio automobilio dydis, įsimintino dizaino LED žibintai ir impozantiška išvaizda nepalieka abejingų. Ypač efektingai atrodo baltos spalvos „Discovery“, nors iki šiol jų „firminė“ spalva buvo žalia.
Pirmos kartos „Discovery“, rinkoje debiutavęs 1989 metais, iš karto laimėjo prestižinį „British Design Award“ apdovanojimą už dizainą.
Kampuotas, kvadratinių formų automobilis išlaikė savo bruožus daugiau nei dvidešimt metų, o neįprasta į galą aukštėjanti stogo linija tapo tikru šio visureigio dizainerių „perliuku“. Toks išliko ir ketvirtos kartos „Discovery“ – pamačius jį net iš tolo, nereikia spėlioti, koks tai automobilis.
Ar baigėsi elektronikos kaprizai?
Pneumatinė reguliuojamo aukščio pakaba ankstesnės kartos „Discovery“ kėlė nemažai rūpesčių jų savininkams dėl nepatikimumo. Kaip ir kaprizinga, dažnai gedusi šio automobilio elektronika.
Tačiau gamintojai tikina, šios bėdos ištaisytos ir ketvirtos kartos „Discovery“ yra patikimas kaip niekada iki šiol.
Po paskutinio 2013 metais atlikto atnaujinimo, „Land Rover Discovery 4“ pakito ne tik salono dizaino elementai (atsirado daugiau tokių, kurie naudojami brangesniuose „Range Rover“), patobulinta navigacinė, garso sistema, kai kurie rodmenys, bet ir atlikti techniniai patobulinimai.
Sustiprinti stabdžiai taip pat pasiskolinti iš „Range Rover Sport“, stipresni ir stabilizatoriai, mažinantys kėbulo svyravimą posūkiuose bei kita.
Variklių gamą papildė naujas agregatas – 6 cilindrų, 3 litrų darbo tūrio dyzelinis variklis su dviem kintamos geometrijos turbinomis. Jis pasiekia 256 AG pajėgumą ir leidžia dvi su puse tonos sveriančiam visureigiui iki 100 km/val. įsibėgėti per 9,3 sekundės.
Važinėjant didesnį įspūdį daro ne pagreitis, bet įspūdingas 600 Nm sukimo momentas ir labai gera garso izoliacija. Sėdintieji salone beveik negirdi variklio garso iki tol, kol greičio pedalas nenuspaudžiamas iki dugno. Bendrai, garso izoliacija šiame automobilyje yra gerokai geresnė nei galima įsivaizduoti žvelgiant į šį kampuotą, didelį ir aukštą visureigį.
Per automatinę 8 laipsnių pavarų dėžę variklio jėga sklandžiai perduodama visiems keturiems varantiesiems ratams.
Vertas „Raudonosios knygos“
Vidutinės gamintojų deklaruojamos degalų sąnaudos yra 8,8 litro. Man, važiuojant ramiai ir be reikalo nespaudžiant akceleratoriaus, šiaip ne taip pavyko „tilpti“ į 10 litrų.
Tačiau važinėjant aktyviau, aukštas, kampuotas ir sunkus visureigis „apetitu“ degalams tikrai neturėtų skųstis ir stebuklingo ekonomiškumo iš jo tikėtis, ko gero, neverta. Rodos, šiam visureigiui nepakenktų „Range Rover“ ir „Range Rover Sport“ panaudota „dieta“, kuomet aliuminio kėbulo dėka šių visureigių svorį pavyko sumažinti net po 400 kilogramų.
Įvertinus naujausias tendencijas, kai visi gamintojai stengiasi mažinti savo automobilių svorį, dvi su puse tonos atrodo nepadoriai daug.
Tačiau aliuminio kėbulas turi savų minusų – net po menko pažeidimo labai sunku atstatyti buvusias formas. Tuo tarpu plieninis „Discovery“ kėbulas yra gerokai mažiau pažeidžiamas ir lengviau taisomas.
Sunkumas ir tvirtumas juntamas visame automobilyje. Net pabandžius sulankstyti galines sėdynes, tam prireikė tikrai ne vaikiškos jėgos. Tai – dar vienas šio visureigio bruožas, nes daugumoje kitų automobilių tai daroma lengviau, o, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz GL“ tiesiog mygtuko paspaudimu.
Retenybe, kurią reikėtų įrašyti į „Raudonąją knygą“ – taip galima vadinti patį „Land Rover Discovery 4“. Nes tikri, ne miesto ir ne vadinamieji „parketiniai“ visureigiai baigia išnykti, juos galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Matyt tai yra viena priežasčių, kodėl „Discovery“ taip vertina, gerbia ir myli žmonės, vertinantys tikrus daiktus. Tik toli gražu ne kiekvienas gali jį įsigyti.
