„Matyt, vienas iš pagrindinių regionų plėtros punktų turėtų būti žiūrėjimas į žvyrkelius. Bet ne taip – imkime juos visus ir išasfaltuokime. Yra nemažai gyvenviečių, kurias nuo normalaus kelio skiria kilometras, gal du ar net keli šimtai metrų. Pagrindinis akcentas būtų sutelktas į tai, kad gyventojas galėtų asfaltą pasiekti ne žvyrkeliu“, – „Žinių radijui“ teigė E.Sabutis.
„Bet tikrai nesutelksime didžiausio dėmesio į žvyrkelius, kurie eina 10–20 km miškais ir kurie labai mažai naudojami“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kaip vykdant šiuos darbus bus išvengta incidentų, kai asfaltuojami žvyrkeliai, besiribojantys ar vedantys į politikams priklausančius sklypus, ministras tikino – tai bus užkardyta savivaldybėms nustačius prioritetinius kelius.
„Išvengti tokių situacijų paprasta. Tai skaidrumas, aiškumas. Ir, visų pirma, derinimas su tais, kas labiausiai suinteresuoti. Suprantame, kad žvyrkeliai Vilniaus ar Kauno centre nėra žvyrkeliai. Žvyrkeliai yra nutolusiuose nuo didžiųjų miestų regionuose. Pagrindinis derinimas yra su savivaldybių asociacija – jie jau išsigryninę, kur reikėtų dirbti, nes programa yra“, – komentavo jis.
„Nemanau, kad į tai bus kreipiamas dėmesys“, – paklaustas, ar nebus taip, kad savivaldybės, kurių merai yra socialdemokratai, bus prioritetizuojamos, pabrėžė ministras.
E.Sabučio manymu, 20 mln. eurų, priklausomai nuo gyventojų poreikių, užtektų iki 30 km ilgio žvyrkelio asfaltavimui.
„Jei darytume su visomis komunikacijoms, apšvietimu, papildomais dviračių takais ir šaligatviais, tai gal užtektų net ne 15 km, tik 5 km. Tai bus daroma atsižvelgiant į žmonių norus. Paprastai žmonės norėtų, kad būtų tik asfaltas“, – sakė jis.
„20 mln. eurų yra tik pradžia. Tik tas pirmas lašas jūroje“, – pridūrė ministras.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Seimas gruodžio pabaigoje priėmė 2025–2027 m. valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos – 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, ES šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
