Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Svarstymo stadijoje pirmadienį už pakeitimus balsavo 89, prieš buvo 10 ir susilaikė 5 parlamentarai. Juos ketinama priimti skubos tvarka.
KPPP biudžeto dalį, kuri tenka vietinės reikšmės keliams, nuo dabar skiriamų 33 proc. per dvejus metus siūloma padidinti iki 43 proc.
Anot prezidentūros, didėjant šalies biudžeto sumai, skiriamai valstybinės reikšmės strateginiams kelių objektams, neauga lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, o dėl infliacijos de facto net mažėja.
Siekiant paskatinti savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš jų valdytojos „Via Lietuva“, nuo 2027 m. siūloma skirti papildomą 5 proc. KPPP lėšų sumą atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.
Miestuose ir miesteliuose teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus savivaldybės iš „Via Lietuva“ perimtų nuo 2026 m.
Pasikeitus kelių statusui, jų tvarkymas taptų paprastesnis, nes savivaldybėms, kurios savo lėšomis nori remontuotis šalia rajoninių kelių esančius šaligatvius, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą, nebereikėtų derinti projektų su „Via Lietuva“.
Dabar „Via Lietuva“ valdo 21,2 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių tinklą, kuriam priklauso ir mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai, nesulaukiantys reikiamo dėmesio, bendrovei prioritetizuojant magistralinius ir krašto kelius.
Savivaldybėms svarbu laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimą pagal registruotų kelių ilgį siūloma atidėti nuo 2025 iki 2027 metų.
Lėšos savivaldybėms būtų paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.
Tarp siūlymų – ir reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui, atsisakymas.
Prezidentūros manymu, daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių sumų kapitaliniam remontui ir taip sutaupant kelis kartus daugiau lėšų. Todėl keičiant įstatymą iš jo būtų išbrauktas žodis „kapitališkai“ ir dėl remonto lygio galėtų apsispręsti pačios savivaldybės.
Numatoma ir kitų pokyčių – siūloma iš vinječių, didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimo keliais bei mokesčių už eismo ribojimą lėšas pripažinti „Via Lietuva“ pajamomis. Jiems būtų taikoma kasmetinė indeksacija, priklausanti nuo metinės infliacijos lygio.
Anot susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, priėmus pakeitimus, savivaldybės galės pačios spręsti, kokiai infrastruktūrai reikia pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Pagal naujosios Vyriausybės korekcijas į biudžetą buvo įtrauktas ir papildomas 20 mln. eurų finansavimas žvyrkelių programai.
