Atšvaitai – vaikams, o kaip suaugusieji?
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, nors saugumui kelyje skiriamas vis didesnis dėmesys, nelaimės gatvės ir keliuose vyksta ir dėl vairuotojų, ir dėl pėsčiųjų kaltės.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad pastaraisiais metais sužeistųjų bei žuvusių pėsčiųjų skaičius smarkiai išaugdavo būtent rugsėjo–vasario mėnesiais, tai yra tamsiuoju sezonu. Šiuo laikotarpiu jis būdavo keletą kartų didesnis, palyginus su šviesiuoju metų laikotarpiu nuo kovo iki rugpjūčio.
„Pastarųjų 2023 m. ir 2022 m. tamsiaisiais metų mėnesiais sužeistų pėsčiųjų skaičius išaugdavo, atitinkamai, 5 ir 7 kartus, palyginus su vasaros laikotarpiu. Žuvusių pėsčiųjų skaičiaus augimas tamsiuoju metų sezonu taip pat būdavo reikšmingas, atitinkamai, 4 ir 6 kartai. Tai parodo, kad pėstiesiems žiemos sezonu kyla nepalyginti daugiau rizikų nukentėti nei vasaros metu“, – „Lietuvos draudimo“ pranešime žiniasklaidai komentuoja A. Juodeikis.
Nors turimi šių metų duomenys dar preliminarūs, pasak draudimo eksperto jau dabar matyti, kad bendra tendencija išlieka – žengiant į tamsųjį metą fiksuojama vis daugiau pėsčiųjų sužalojimų ir žūčių.
„Pėstieji dažnai kerta kelią neleistinose vietose, eina ne per perėją arba šalia jos bando perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Tamsiuoju paros metu jie dažnai neįvertina artėjančio automobilio greičio, o jei vilki tamsius drabužius ir neturi atšvaito ar liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, vairuotojai juos pastebi per vėlai, ir išvengti susidūrimo tampa praktiškai neįmanoma“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, kai vėlai švinta ir anksti temsta, itin aktualus tampa ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų apsaugos priemonės: jie turi būti matomi kitiems eismo dalyviams. Tėvai beveik visada pasirūpina atšvaitais mažesniems vaikams, tačiau patys dažnai pamiršta juos segėti.
Atšvaitus sunku būna įsiūlyti ir paaugliams: jie neretai tikina, kad gali pasišviesti telefono žibintuvėliu. Visgi telefono žibintuvėlis šviesą skleidžia tik viena kryptimi, tad turėtų būti naudojamas kartu su kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis.
Prastas matomumas – papildoma grėsmė
Kai tamsu, lyja ar drebia šlapdriba ir dar nėra susiformavusio sniego sluoksnio, kuris pašviesintų aplinką, vairuotojai turėtų būtinai sulėtinti greitį prieš perėjas, net jei pėsčiųjų iš tolo nesimato.
„Dažnas susidūrimą su pėsčiuoju patyręs vairuotojas liudija, kad žmogus pėsčiųjų perėjoje atsirasdavo tarsi iš niekur, nes tamsa ir krituliai apsunkindavo matomumą. Net ir laiku į pasirodžiusį pėsčiąjį sureagavęs vairuotojas sustoti laiku nebespėdavo − atstumas būdavo per mažas, be to, dėl slidžios dangos stabdymo kelias tapdavo daug ilgesnis“, − sako A. Juodeikis.
Jo teigimu, remiantis turima statistika, tamsiuoju paros metu žūsta daugiau kaip pusė į eismo įvykį patekusių pėsčiųjų, kas trečias patiria sunkius sužalojimus. Žiemos mėnesiais didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas, o vairuotojui pastebėti pėsčiąjį tamsoje yra labai sunku.
Ekspertas primena, ką daryti, norint išvengti skaudžių avarijų pasekmių:
- Atšvaitus reikėtų pritvirtinti dešinėje drabužių pusėje, automobilių žibintų lygyje arba pasirūpinti žibintuvėliais bei kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais. Atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu, šviečiant artimosioms šviesoms, vairuotojas pastebi iš 130 metrų atstumo, o asmuo be atšvaito tampa matomas tik 30 metrų atstumu;
- Saugiausia judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais, prieš automobilių judėjimo kryptį. Visada darykite prielaidą, kad vairuotojas tamsoje jus mato blogiau nei jūs atvažiuojantį automobilį;
- Per gatvę ar kelią eiti reikėtų tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Kilus dvejonėms, ar pavyks laiku kirsti kelią, patariama niekada nerizikuoti savo saugumu ir verčiau palaukti;
- Pėstiesiems, keliaujantiems tamsoje užmiesčio keliais, rekomenduojama neštis šviečiantį žibintą arba ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Taip jie vairuotojų bus lengviau pastebėti ne tik tamsoje, bet ir apniukusią dieną ar lyjant, kai matomumas yra prastas.
