Braižo dureles
Ateities gatvėje gyvenantis panevėžietis Tomas ryte radęs ant priekinio automobilio stiklo kažkieno paliktą raštelį, kreipėsi į naujienų portalą JP.
„Gyvename Ateities gatvėje, kieme laisvų vietų automobiliams kaip visada trūksta, ypač po to kai buvo uždrausta statyti gatvėje. Į svetimus kiemus važiuoti neprireikia, bet, kad jau ir savame atsiranda žmonių įvedinėjančių taisykles.
Radau raštelį, kad statyčiau mašiną po savo langais. Kaip ir tokios paslaugos, kaip konkrečios vietos įsigijimas kieme neturime, tai nelabai suprantu, kokiu pagrindu kažkas gali nuspręsti kur statyti, o kur ne. Tiesa, žmonės savais metodais tas „taisykles“ prižiūri, ir mano ir kitų kaimynų mašinų durelės akivaizdžiai subraižytos raktais“, – teigė Tomas.
Gavo baudą
Savo patirtimi dalinosi ir Molainių gatvėje gyvenantis Egidijus.
„Mūsų kiemas labai mažas, čia telpa vos 8 automobiliai, o laiptinių – trys. Namo gyventojai plėsti automobilių aikštelės nesutinka. Kai vakarais nebelieka vietos kieme, jos ieškau aplinkiniuose kiemuose, kartais tenka pasiekti net galinę 16-ojo maršruto autobusų stotelę. Maždaug apie kilometro atstumu neradus kur priglausti automobilį, kartą jį palikau kieme, kiek užvažiavęs ant šaligatvio. Kažkas iš kaimynų mane paskundė, teko susimokėti baudą“, – guodėsi vyras.
Apdergė šiukšlėmis
Negana to, neseniai vyras sulaukė dar vienos „staigmenos“.
„Kitą kartą, neradęs vietos, šiek teik užstačiau kiemo gatvę kertantį šaligatvį. Realiai praeiti pėstiesiems automobilis netrukdė, bet vis tik – mūsų žmonės pikti. Ant automobilio stogo radau paliktą šiukšlių maišą, o kitas buvo tiesiog išbarstytas ant kapoto. Liūdna, kad kai kurie gyventojai nesupranta, kad automobilį taip palikti esame priversti kitur neradę vietos. Gal būkime vienas kitam tolerantiškesni“, – prašo Egidijus.
Į policiją nesikreipia
Panašu, kad tokie kaimynų karai vyksta tyliai. Vairuotojai radę apgadintus automobilius tiesiog nuryja apmaudą, tik retas, kuris kreipiasi į policiją.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio, informacijos apie apgadintas transporto priemones skyrius negauna, o jei tokia informacija būtų gauta, anot vedėjo, pagal kompetenciją ji būtų perduodama policijai.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė teigė, kad statistikos dėl kaimynų karų policija nerenka, tokie atvejai yra labai reti.
„Dažniausiai Panevėžyje gyventojų automobiliai ir kitas turtas nukenčia nuo ilgapirščių, taip pat registruojami nepilnamečių asmenų įvykdyti „betiksliai“ turto apgadinimai“, – teigė O.Jukniūtė ir pridūrė, kad per 9 šių metų mėnesius Panevėžyje registruoti 44 svetimo turto apgadinimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 str. (kai sugadinto turto vertė viršija 150 Eur) atvejai, iš jų išaiškinta 15 atvejų. Taip pat pradėta 110 administracinių nusižengimų teisenų dėl svetimo turto sugadinimo pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 115 str. (kai sugadinto turto vertė neviršija 150 Eur), išaiškinti 33 nusižengimai.
Siekia padėti
Panevėžio miesto savivaldybė, žinodama problemą, gyventojams tiesia pagalbos ranką. Savivaldybės Miesto infrastruktūros vyriausioji statybos inžinierė Ernesta Čebienė paaiškino:
„Savivaldybė vykdo daug infrastruktūros atnaujinimo darbų, o biudžeto lėšos – ribotos. Gyventojams sudaryta galimybė inicijuoti norimus infrastruktūros atnaujinimo ar įrengimo darbus, prie kurių apmokėjimo ne mažiau kaip 30 proc. prisideda jie patys, o likusius 70 proc. darbų kaštų apmoka Savivaldybė. Prisidedant Savivaldybei, galima kompleksiškai bendromis lėšomis sutvarkyti daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, privažiavimus, įrengti susisiekimo statiniui būtinus apšvietimo ar lietaus vandens nuotekų tinklus.“
Iš viso per šešerius metus, prisidedant gyventojams, Panevėžyje atlikta 19 daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijų. Šiemet baigiama remontuoti viena automobilių stovėjimo aikštelė Nevėžio gatvėje.
Paaiškino, kaip
Pasak E.Čebienės, gyventojai, norintys pasinaudoti Savivaldybės programa, turi pateikti paraišką su parengtu projektu, kurią įvertinę specialistai įrašo ją į planuojamų rekonstruoti objektų sąrašą. Tarybai patvirtinus einamųjų metų biudžetą yra pasirašoma finansavimo sutartis, kuria paraiškos teikėjas įsipareigoja savo lėšomis prisidėti prie darbų, Savivaldybei sumokant ne mažiau kaip 30 proc. darbų kainos.
„Atkreipiame dėmesį, kad yra tvarkoma tik viešoji infrastruktūra, o ne privačios nuosavybės keliai, kiemai ir panašiai. Infrastruktūrą tvarkyti gali ne tik daugiabučių bendrijos, verslo, miesto bendruomenės, bet ir atskiros gyventojų grupės, pavieniai asmenys“, – teigė inžinierė.
