„Gaila, kad BFK net nesvarstė komitetų ir interesų grupių pateiktų siūlymų, o visą atsakomybę perkėlė būsimai Vyriausybei. Visgi tikiuosi, kad naujas Seimas bei Vyriausybė, tvirtindama 2025 m. biudžetą, atsižvelgs į visiems objektyviai matomą kelių būklę“, – Eltai perduotame komentare teigė Š. Frolenko.
Pasak „Lietuvos kelių“ vadovo, kelių infrastruktūros projektai reikšmingai prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, o maždaug 40 proc. keliams skiriamų lėšų galiausiai grįžta į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu.
„Apie 40 proc. lėšų, skiriamų kelių infrastruktūrai, grįžta į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu: pridėtinės vertės, darbo, pelno ir gamtos išteklių. 2024 m. šalies BVP augimas, kuo Lietuva akivaizdžiai išsiskyrė ne tik Baltijos regione bet ir visoje ES, yra dalinai lemtas statybų sektoriaus rezultatų. Statybų sektoriuje didžiausią augimą rodo būtent susisiekimo komunikacijos“, – pažymėjo jis.
„Taigi lėšos, skirtos keliams, ne tik didele dalimi grįžta į valstybės biudžetą, bet ir skatina visą šalies ekonomiką“, – pridūrė Š. Frolenko.
Trečiadienį Seimo BFK apsvarstė pasiūlymus kitų metų valstybės biudžeto projektui. Bendru sutarimu buvo pritarta BFK išvadai, kurioje siūloma naujai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti institucijų, Seimo narių, parlamento komitetų siūlymus bei įvertinti 2025–2027 m. biudžeto finansines galimybes.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
