Į suaugusių pasaulį žengiantiems jaunuoliams jau galima vairuoti tam tikrų specifikacijų transporto priemones (AM kategorija).
Jiems galioja ir teisinė nuostata, leidžianti vairuoti be praktinių vairavimo pamokų ar praktinio vairavimo egzamino.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Karolinos Lauros Briliūtės, šis unikalus reguliavimas, skirtas suteikti jauniems asmenims galimybę anksti pradėti vairuoti, pastaruoju metu kelia nemažai klausimų dėl kelių eismo saugumo.
„Susiklostė situacija, jog turime išskirtinį reguliavimą tarp Europos valstybių, pabrėžiantį poreikį išlaikyti protingą balansą tarp mobilumo didinimo ir pakankamo vairavimo įgūdžių užtikrinimo.
Norint geriau suprasti Lietuvos teisinį reglamentavimą, paanalizuokime panašius reglamentavimus kitose šalyse“, – sako teisininkė.
Lietuvoje penkiolikos metų asmenų vairavimą, siekiant gauti AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, reglamentuoja keli pagrindiniai teisės aktai.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones (mopedai ir lengvieji keturračiai) gali įgyti 15 metų sulaukę asmenys.
Iš esmės lengvasis keturratis yra suprantamas kaip tam tikrų specifikacijų automobilis – maksimalus svoris 350 kg, maksimalus greitis 45 km/h, maksimalus variklio darbinis tūris 50 kubinių centimetrų.
Lietuvos teisės aktai numato, jog tam, kad būtų įgyta teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemonę, būtina išlaikyti tik teorinį egzaminą, o praktinio vairavimo pamokos ar egzaminas nėra reikalaujami.
Šis liberalus požiūris, anot teisininkės, labai išsiskiria iš griežtesnių reikalavimų, taikomų daugelyje kitų šalių, kur būtinas praktinis mokymas ir vairavimo egzaminas net ir mažo greičio transporto priemonėms.
Nors tokiu reguliavimu siekiama suteikti jauniems vairuotojams didesnį savarankiškumą, leidimas vairuoti be praktinio mokymo padidina avarijų riziką, net ir mažo greičio transporto priemonėse.
Statistikos duomenys rodo, kad jauni ir nepatyrę vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius. Praktinis mokymas ir vairavimas prižiūrint yra laikomi esminiais faktoriais, mažinančiais šią riziką daugelyje šalių.
„Nors Lietuvos įstatyminė bazė orientuota į mobilumo didinimą, keletas pasiūlymų, kaip pagerinti kelių eismo saugumą, galėtų būti apsvarstyti, pavyzdžiui, privalomų praktinių pamokų įvedimas, praktinio vairavimo egzamino taikymas arba probacijos laikotarpio sukūrimas jauniems vairuotojams.
Šios reformos labiau suderintų Lietuvos reglamentavimą su tarptautiniais standartais, kur daugelyje šalių reikalaujama tiek teorinio, tiek praktinio mokymo jauniems vairuotojams“, – pabrėžia K. Briliūtė.
Visgi šiuo metu yra inicijuojamos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisos, kuriomis teisę vairuoti šias transporto priemones galėtų įgyti asmenys nuo 16-os metų, o taip pat būtų privalomi užbaigti ne tik teorinio, bet ir praktinio vairavimo kursai bei išlaikytas praktinis egzaminas.
„Tačiau jei pažvelgtume į kitas valstybes, jos yra sukūrusios išsamesnes sistemas jauniems vairuotojams, reikalaujančias teorinio žinių patikrinimo, praktinių pamokų ir vairavimo prižiūrint, siekiant užtikrinti eismo saugumą“, – pastebi teisininkė.
Vokietijoje vairuotojai nuo penkiolikos metų privalo išlaikyti teorinį egzaminą, dalyvauti privalomose praktinio vairavimo pamokose, kurias veda sertifikuotas vairavimo instruktorius, išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą, kurio metu patikrinami vairavimo įgūdžiai realiame eisme.
Prancūzijoje teisę vairuoti AM kategoriją apima privalomi praktiniai mokymai. Privaloma baigti 8 valandų praktinio mokymo kursą su licencijuotu instruktoriumi.
Prancūzijoje nėra numatomas reikalavimas laikyti praktinį egzaminą, tačiau, priešingai nei pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, tokius įgūdžius suteikia privalomi praktiniai mokymai.
Jungtinėje Karalystėje taikoma laipsniškos vairavimo teisės sistema (Graduated Driver Licensing, GDL).
Ji apima laikiną vairuotojo pažymėjimą, kuris leidžia vairuoti tik su priežiūra (paprastai vienerius metus).
Taip pat yra reikalaujama išlaikyti tiek teorinį egzaminą, tiek praktinį vairavimo egzaminą. Ši sistema numato apribojimus vairavimui naktį arba su keleiviais, siekiant sumažinti avarijų riziką pavojingiausiomis vairavimo sąlygomis.
„GDL sistema galėtų tapti probacijos laikotarpio modeliu Lietuvoje, leidžiančiu jauniems vairuotojams įgyti patirties kontroliuojamomis sąlygomis, pavyzdžiui, prižiūrint vairavimą ar apribojant vairavimo zonas ir laiką, kol bus įgytos pilnos vairavimo teisės“, – sako AVOCAD teisininkė.
Suomijoje yra įtvirtinti reikalavimai išlaikyti teorijos egzaminą ir pabaigti praktines pamokas prieš gaunant bet kokią vairuotojo pažymėjimo kategoriją.
