„Praėjusiais metais atnaujinę 105,6 km sostinės gatvių, šiemet komandai iškėlėme dar ambicingesnį tikslą – kokybiškai suremontuoti 120 km gatvių, apie 40 km šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Matydami gatvių remonto techniką įvairiose miesto vietose, vilniečiai užduoda nemažai su darbų apimtimi, jų vykdymo tvarka ir ateities planais susijusių klausimų. Stengiamės į visus juos atsakyti ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo apie besikeičiančią ir modernėjančią miesto susisiekimo infrastruktūrą“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kiek kilometrų gatvių planuota sutvarkyti šiemet? Kiek jau sutvarkyta?
Šiemet išsikeltas tikslas kokybiškai suremontuoti net 120 km sostinės gatvių.
Iš jų 91 km gatvių jau yra baigtos tvarkyti – nutiesta ištisinė asfalto danga, sutvarkyti šulinių dangčiai ir lietaus nubėgimo grotelės, nusidėvėję ir suskilę betoniniai gatvių bortai pakeisti ilgaamžiškesniais granitiniais, gatvėse taip pat įrengtas horizontalus ženklinimas.
Nuo gatvių remonto sezono pradžios Vilniuje suremontuotos tokios svarbios susisiekimo arterijos kaip Ozo, Ateities, Drujos, Sukilėlių, Subačiaus, Liubarto, Buivydiškių, O. Milašiaus, Justiniškių gatvės, Laisvės pr., S. Batoro g. atkarpa nuo Olandų žiedo iki Rudens gatvės, taip pat nemaža dalis Ukmergės gatvės ir dalis Savanorių prospekto. Suremontuota ir ilgiausia šiemet planuota – 3 km – kelio atkarpa Žaliųjų Ežerų gatvėje. Persikeliant į toliau nuo miesto centro esančias gatves, jau spėta sutvarkyti ir Zujūnų gatvę Pilaitėje bei Sakališkių gatvę Pagubės rajone, netoli Balsio ežero.
Dar 26 km gatvių šiuo metu yra tvarkomos, todėl remonto techniką vis dar galima išvysti šiose gatvėse: M. K. Paco, Gerovės, Pramonės, K. Bizausko, J. Bretkūno, T. Kosciuškos, Juodupio, Minties, Molynės, Sirokomlės, Helsinkio, Architektų, F. Šopeno, Kauno, Maloniojoje, Naujininkų, Tyzenhauzų, Kryžiokų sodų 4-ojoje, Žygio, Birutės, Skersinės, Osetinų, Peteliškių, Raudonbalės, J. Janonio, Paplaujos, Mėtų, Žvaigždikių, Bistryčios, Kranto, Mindaugo, Žaliojoje, Verkių Riešės, Šarkų, Vijoklių, Šviesos, Brolių, Birbynių, taip pat Baltajame skersgatvyje. Nauji gatvių asfaltavimo darbai pradėti ir Sodų, Gėlių, Karaimų, Vykinto, Treniotos, Vėdrynų, Olimpiečių, Šaltkalvių, Elnių gatvėse, taip pat Pušyno kelyje ir Salininkų žiede.
Vadovaujantis sezono pradžioje patvirtintu tvarkomų gatvių sąrašu, šiuo metu remontuoti nepradėta tik apie 3 km gatvių. Esame nusimatę planuojamus darbus atlikti iki lapkričio 30 d. Dėl šalyje vyraujančio sezoniškumo, planiniai kelių remonto darbai įprastai nėra atliekami šaltuoju metų laiku. Lauko temperatūrai nukritus staigiau, iškritus sniegui ar susiformavus įšalui, planiniai darbai baigiami anksčiau nurodytos datos.
Kas nusprendžia, kuriose gatvėse pirmiau bus tvarkoma asfalto danga?
Jau antrus metus iš eilės tvarkomų gatvių ruožų prioritetinis sąrašas yra sudaromas remiantis Vilniaus gatvių asfalto dangos skenavimo rezultatais. Specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga kasmet nuskaitoma beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Specializuota įranga leidžia automatiškai nustatyti ir įvertinti gatvių dangos trūkumus, pavyzdžiui, duobes, plyšius, provėžas, įdubusius šulinių dangčius ir kitas pažaidas, gatvės trūkumus bei parametrus.
Objektyvūs, duomenimis grįsti sprendimai dėl gatvių remonto leidžia efektyviau planuoti ištisinio gatvių asfaltavimo darbus bei sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skirtų lėšų.
Kodėl kartais gali atrodyti, kad pradėtose tvarkyti gatvėse niekas nedirba?
Vykdomi gatvių remonto darbai yra kompleksiški, juos sudaro daugybė skirtingų technologinių etapų, kurių dalis gali būti nematomi. Kruopščiai atliekant darbus prisidedama prie to, kad gatvių tvarkymo technikai į tą pačią vietą nereikėtų grįžti po metų ar dviejų.
Darbų pradžioje yra nufrezuojama sena gatvės danga, tuomet pakeičiami nusidėvėję gatvės bortai ir sutvarkomi inžinerinių tinklų šuliniai – atlikus šiuos darbus galima įrengti apatinį ir viršutinį asfalto sluoksnius. Siekiant pagerinti eismo organizavimo kokybę, aukšto eismo intensyvumo gatvėse apatinis asfalto sluoksnis gali būti įrengiamas ir prieš gatvės bortų remontą.
Pavyzdžiui, šiemet asfaltuotoje Ukmergės g. atkarpoje paklota virš 8,2 km gatvės bortų, o Žemaitės g. atkarpoje – sutvarkyti net 82 šuliniai. Šie darbai yra atliekami rankiniu būdu, todėl, proporcingai, šių gatvių atkarpų remontas užtruko gerokai ilgiau nei kitų.
Be to, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, vykdant gatvės asfaltavimo darbus turi būti atliekami kokybę užtikrinti padedantys laboratoriniai tyrimai – jie atliekami įrengus apatinį, o po to ir viršutinį dangos sluoksnius. Laboratoriniai tyrimų rezultatai pateikiami ne ilgiau nei per 10 darbo dienų – tuo metu gatvėje negali vykti jokie kiti darbai, todėl gali pasirodyti, kad gatvės tvarkymo darbai tiesiog sustojo.
Tuomet informacija perduodama už techninių eismo organizavimo priemonių įrengimą atsakingam rangovui, kuris atsižvelgęs į tinkamas oro sąlygas atlieka horizontalųjį ženklinimą linijomis bei simboliais. Šių darbų atlikimo terminas paprastai siekia 10–15 kalendorinių dienų.
Skaičiuojant bendrą kalendorinių dienų skaičių, kuomet po paskutinio asfaltavimo gatvė yra paženklinama eismo juostomis, tai vidutiniškai trunka nuo 3 iki 4 savaičių. Dalį šio laiko gatvės tvarkymo darbai atrodo tarsi sustoję, tačiau net ir nematomi procesai, pavyzdžiui, laboratoriniai tyrimai, turi būti atliekami laikantis visų reikalavimų.
Kodėl kartais gatvių remonto darbai gali užtrukti ilgiau nei planuota?
Planuojant konkrečių Vilniaus gatvių remonto darbus remiamasi ne tik lazerinio skenavimo rezultatais, bet ir susisiekimo infrastruktūros planais, schemomis – tik tuomet darbai yra perkeliami į realią aplinką, t. y. konkrečią gatvę.
Būna atvejų kai pradėjus gatvės tvarkymo darbus paaiškėja, jog tai, kas yra nurodyta planuose, nesutampa su realia situacija, todėl prireikia koreguoti jau patvirtintą darbų planą ir grafiką. Be to, pasitaiko situacijų kai, pavyzdžiui, nufrezavus seną asfalto sluoksnį pasimato anksčiau atliktų darbų defektai, kuriuos privaloma pašalinti iki pradedant gatvės remonto darbus. Tokiu būdu prie jau numatyto darbų užbaigimo termino prisideda dar kelios dienos ar savaitė.
Kadangi gatvių remonto darbų vykdymas labai priklauso nuo tuo metu esančių oro sąlygų ir atsiradusių papildomų darbų, kurių pradžioje nebuvo galima numatyti, darbai visada planuojami su kelių dienų atsarga.
Kodėl gatvės asfaltuojamos net ir iškritus sniegui?
Gatvių remonto darbai įprastai atliekami šiltuoju metų laiku – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau jie gali vykti tol, kol žemė nėra įšalusi. Esant neigiamai oro temperatūrai, į asfalto mišinį dedamas specialus priedas, kuris sumažina asfalto atšalimo temperatūrą ir leidžia tinkamai atlikti darbus.
Taip pat gatvėse yra klojami skirtingi asfalto mišiniai, kurie yra pritaikyti naudojimui skirtingoms aplinkos temperatūroms. Pavyzdžiui, magistralinėse gatvėse naudojami mišiniai su polimerais, todėl jos paprastai remontuojamos vasaros laikotarpiu, o šalutinėms gatvėms remontuoti naudojami mišiniai yra pritaikyti esant žemesnei aplinkos temperatūrai, todėl darbai gali vykti ir vėlyvą rudenį.
Jei sutvarkius gatvę joje atsiranda defektai, kas juos apmoka?
Tikslingai dirbdami tam, kad per kelis metus sostinėje neliktų prastos būklės gatvių, ypač daug dėmesio skiriame darbų įgyvendinimo kokybei. Gatvių dangą ar kitus susisiekimo infrastruktūros elementus tvarkantiems rangovams keliame labai aukštus kokybės reikalavimus, o darbų technologijos neatitikimams ar pažeidimams taikome nulinę toleranciją.
Pačiame gatvių tvarkymo sezono įkarštyje Vilniuje gali būti iki pusšimčio aktyvių remonto aikštelių. Dėl itin didelių darbų apimčių pasitaiko įvairių defektų, tačiau pastebėjus bent menkiausią, rangovų nedelsiant prašome ištaisyti situaciją ir darbus atlikti tinkamai.
Remontuojant gatves, visiems atliktiems viršutinio sluoksnio remonto darbams taikomas 3 metų garantinis laikotarpis, o jeigu klojama dviem arba trimis sluoksniais, taikomas 5 metų garantinis laikotarpis. Jei šiuo laikotarpiu atsiranda defektų, darbus atlikęs rangovas privalo tvarkyti savo lėšomis – savivaldybei tai papildomai nekainuoja.
Pavyzdžiui, kai naujai išasfaltuotoje T. Narbuto g. A juostoje atsirado gilios provėžos, šiuos darbus atlikęs rangovas juos sutvarkė savo lėšomis. Viešojo transporto stotelės yra jautriausia gatvių važiuojamosios dalies vieta, nes patiria nuolatinę sunkiasvorio transporto (autobusų ir troleibusų) stabdymo, sustojimo ir greitėjimo apkrovą.
Kokie darbai vykdomi Kalvarijų gatvėje?
Kalvarijų gatvėje inicijuoti lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai, kuriais siekiama sumažinti centrinės Vilniaus dalies gatvių užtvindymo liūčių metu riziką. Vykdant projektą Kalvarijų g. atkarpoje nuo Žaliojo tilto iki Apkasų g. bus įrengtas atskiras daugiau nei 2 km ilgio 1,5 m skersmens paviršinių nuotekų kolektorius.
Šiuo metu naudojant mikrotuneliavimo technologiją, kuri leidžia kasimo darbus atlikti giliai po žeme, iki 1,5 m diametro siekiantys vamzdžiai yra tiesiami ties Žaliojo tilto viešojo transporto stotele. Tuo tarpu Upės gatvėje yra įrenginėjama 620 l/s pajėgumo požeminė paviršinių nuotekų valykla, kurioje lietaus vanduo bus valomas nuo naftos produktų likučių ir skendinčiųjų medžiagų.
Siekiant kuo mažiau trikdyti eismą svarbioje miesto transporto arterijoje, naujieji lietaus nuotekų tinklai bus klojami keliais etapais. Darbus planuojama užbaigti iki kitų metų pradžios, po to bus tvarkomas viršutinis gatvės dangos sluoksnis.
Ar jau aišku, kurias gatves tvarkysite kitąmet?
Šiuo metu gatvių skenavimo darbai artėja į pabaigą, po to seks duomenų apdorojimas ir kriterijų pritaikymas. Sudarant galutinį gatvių remonto prioriteto sąrašą yra vertinama dangos būklė, automobilių eismo intensyvumas gatvėje bei naudojimosi viešuoju transportu intensyvumas. Atlikus gautų rezultatų analizę, bus išrenkamos prastos būklės gatvių atkarpos ir atitinkamai planuojami kitų metų darbai.
