„Lietuvos draudimo“ duomenys patvirtina, kad lapkričio 1-ąją keliuose fiksuojamų žalų skaičius kasmet auga. Lyginant su 2022 m., pernai išmokėta bendra lapkričio 1 d. patirtų transporto žalų suma išaugo apie 64 proc. Taip pat padidėjo vidutinės bei maksimalios patirtos žalos sumos, kurios, atitinkamai, siekė 530 eurų ir 1,5 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
„Vėlinių laikotarpiu transporto žalų skaičius smarkiai išauga dėl padidėjusio automobilių srauto, kai žmonės vyksta į kapines, lanko artimuosius. Šią situaciją dar labiau apsunkina prastėjančios oro sąlygos, ribotas matomumas, šlapia kelio danga, rūkas, aprasoję langai, prietema, važiavimas mažiau žinomais keliais. Vairuotojai dažnai neįvertina, kad vasaros sezonas jau baigėsi ir transporto priemonę valdyti yra daug sudėtingiau tokiomis sąlygomis“, − sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, didesnę avarijų riziką lemia ir prastesnis matomumas sutemus – dėl šios priežasties dažnai per vėlai pastebimi kiti eismo dalyviai ar kliūtys keliuose. Be to, į kelius išvažiuoja ir rečiau automobilį vairuojantys vairuotojai, kurių reakcija į situacijas kelyje gali būti kitokia, nei dažnai vairuojančiųjų.
„Mūsų bendrovės duomenimis, didžiausią dalį visų eismo įvykių, tai yra apie 70 proc. pernai lapkričio 1-ąją sudarė situacijos, kai transporto priemonės susidūrė tarpusavyje. Tokių susidūrimų priežastys apėmė kelių eismo taisyklių pažeidimus, saugaus atstumo nesilaikymą, leistino greičio viršijimą, taip pat netinkamą oro sąlygų vertinimą. Kiti rečiau pasitaikę žalų tipai buvo transporto priemonių stiklų apgadinimas, susidūrimai su kliūtimis kelyje“, – komentuoja G. Petrikas.
Draudimo ekspertas pažymi, kad autoįvykių skaičius Vėlinių metu padidėja ne tik miestų teritorijose ar jų apylinkėse, bet ir mažiau judriuose rajoniniuose keliuose, kurie veda link mažesnių gyvenviečių ir kaimų.
„Nors rajoniniuose keliuose eismo intensyvumas paprastai yra mažesnis nei miestų zonose, per Vėlines pastebimas reikšmingas jo padidėjimas. Tai sukuria potencialiai pavojingas situacijas, kadangi nemažai vietos vairuotojų nėra įpratę prie didesnių transporto srautų šiuose keliuose, o esama infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta intensyviam automobilių judėjimui“, – teigia „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
G. Petrikas dalijasi pagrindiniais patarimais, kurie gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų ir apsisaugoti nuo rizikų vairuojant automobilį Vėlinių laikotarpiu:
· Įvertinkite orų prognozę ir atsižvelgę į ją susiplanuokite kelionės metą ir maršrutą;
· Įsitikinkite, kad automobilis yra geros techninės būklės: patikrinkite padangų slėgį, langų apiplovimo skysčio kiekį, stabdžių sistemą, žibintus, valytuvus;
· Planuokite kelionę iš anksto ir išvykite anksčiau, kad potencialiai išvengtumėte spūsčių. Didžiausias eismo intensyvumas paprastai prasideda nuo pietų, todėl rekomenduojama keliauti ryte arba vėliau vakare, kai eismo intensyvumas atslūgsta;
· Pasirinkite saugų greitį ir važiuokite lėčiau, ypač esant prastam matomumui ar slidžiai kelio dangai;
· Venkite rizikingo manevravimo ir lenkimų, išlaikykite saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių, ypač intensyvaus eismo metu;
· Naudokite navigacijos programėles, kurios teikia informaciją apie eismo situaciją, spūstis ir kitas kliūtis kelyje;
· Venkite blaškymosi kelyje ir nenaudokite mobiliojo telefono vairuojant – net trumpas dėmesio nukreipimas gali būti lemtingas;
· Keliaudami ilgesnį atstumą nepamirškite reguliariai sustoti poilsiui ir kavos pertraukėlei, kad išlaikytumėte budrumą kelyje.
