Lietuvos Transporto kompetencijų agentūros duomenimis (TKA), per praėjusią savaitę (spalio 14–20 d.) Lietuvoje įvyko 73 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 2 žmonės, o dar 92 eismo dalyviai buvo sužeisti.
Spalio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybėje automobilio vairuotojas mirtinai partrenkė važiuojamąja kelio dalimi ėjusį pėsčiąjį, o spalio 19 d. Raseinių rajono savivaldybėje panašiomis aplinkybėmis žuvo dar 1 pėsčiasis.
„Eismo įvykių statistika rodo, kad tamsusis paros metas išlieka pavojingas pėstiesiems, todėl primename, kad pažeidžiamiems eismo dalyviams būtina pasirūpinti savo saugumu dėvint atšvaitus, o vairuotojus raginame būti ypač dėmesingiems tamsiuoju paros metu“, – rašoma TKA internetinės svetainės puslapyje.
Išaugęs srautas
Apie išaugusias rizikas pėstiesiems kalbėjo ir naujienų portalo Lrytas kalbinti ekspertai.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus Vido Žuraulio, ruduo pirmiausia pasižymi suintensyvėjusiu eismu: jau nuo pat rugsėjo pirmosios miestų gatvėse išauga tiek automobilių, tiek kitų eismo dalyvių skaičiai.
„Vėstant orams automobilių skaičius keliuose dar labiau išauga, kadangi žmonės nebesinaudoja dviračiais, elektriniais paspirtukais“, – naujienų portalui Lrytas komentavo transporto priemonių ekspertas.
Anot jo, šiuo metu laiku didėja ir rizika kliudyti tamsoje nematomą pėstįjį.
„Eilę metų turėjome didelę problemą su pėsčiaisiais užmiestyje, kai jie nedėvėdavo atšvaitų ar šviečiančių daiktų. Lietuvos statistika, kada tamsoje kliudomi pėstieji, buvo labai prasta“, – apie opias problemas kalbėjo V.Žuraulis.
(Ne)matomi pėstieji
Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, pavojingiausias metų laikas pėstiesiems – periodas nuo lapkričio iki kovo.
„Didesnę paros dalį būna tamsu, dažnai ir darganota, keliai slidūs, šlapi, o eismo ir važiavimo sąlygas sunkina meteorologinės aplinkybės: šlapdriba, sniegas, dulksna, lietus“, – aiškino pašnekovė.
Efektyviausia apsisaugojimo tamsoje priemonė – atšvaitai arba šviesą atspindintys drabužiai.
„Eidami tamsoje ar esant blogam matomumui, visada su savimi turėkite taisyklingai pritvirtintus atšvaitus arba vilkėkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jeigu jų neturite, neškitės su savimi šviečiantį žibintą“, – patarė J.Liutkienė.
Tiesa, svarbu ne tik jį turėti, bet ir teisingai dėvėti.
„Atšvaitai patys nešviečia, jie tik atspindi šviesą, todėl prie drabužių atšvaitą reikia tvirtinti taip, kad jis būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams (neuždengtų drabužių detalės, krepšys, kiti daiktai). Svarbu, kad atšvaitas būtų prisegtas dešinėje drabužių pusėje, automobilio žibintų aukštyje“, – kalbėjo Policijos atstovė.
Atsakingi ir vairuotojai, ir pėstieji
J.Liutkienė pasakojo, daug rizikos kelia ir tie pėstieji, kurie kelią kerta neleistinose vietose.
Dažniausiai pasitaikanti klaida – neleistinoje vietoje kertamas kelias.
„Per kelią eiti galima tik leistinose vietose, tai yra, per pėsčiųjų perėjas, jei jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių ar kelkraščių liniją. Jei matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai matomose vietose“, – kalbėjo J.Liutkienė.
Kelių eismo taisyklės taip pat numato, jog pėstysis privalo įvertinti atstumą iki transporto priemonės bei jos greitį.
„Šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais judėkite pėstiesiems skirta puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu nėra minėtų kelio elementų, galite eiti važiuojamosios kelio dalies pakraščiu. Kelkraščiu arba važiuojamosios kelio dalies pakraščiu turite eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, tai yra, kairiąja kelio puse“, – priminė Policijos atstovė.
Savo ruožtu saugumu pasirūpinti privalo ir automobilių vairuotojai.
„Vairuotojai turėtų nusiteikti didesnį dėmesį skirti vairavimui bei automobilio priežiūrai. Svarbu, kad būtų tvarkinga salono ventiliacijos sistema, pakeisti salono filtrai, gerai veiktų valytuvai. Itin svarbu akcentuoti ir tai, kad žibintai šviestų tinkamai“, – vairuotojams patarė V.Žuraulis.
