Rugsėjis pasižymi bene intensyviausiu ir pavojingiausiu eismu metuose – didesnis eismo srautas, skubėjimas ir atidumo stoka neigiamai veikia eismo saugumą. Kelerius pastaruosius metus pirmą rugsėjo savaitę Kauno pėsčiųjų perėjose nebuvo nei sužalotų, nei žuvusių vaikų. Šią tradiciją pavyko išlaikyti ir šiemet.
Nepaisant gerų pokyčių, kelių policijos pareigūnai gerokai aktyviau tikrino, kaip į ugdymo įstaigas vežami moksleiviai. Patikrinus apie 1,5 tūkst. transporto priemonių nustatyta daugiau kaip pusšimtis pažeidimų.
Nustatyti 29 atvejai, kai transporto priemonėje buvo vežami vaikai, tačiau nebuvo vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytos sėdynės arba jie buvo vežami neprisegti saugos diržu. Šių pažeidimų nustatyta net mokykliniuose autobusuose, kuriais buvo vežami nepilnamečiai.
Vairuotojai policijos pareigūnams teisinosi skubantys arba aiškino, neva vaikai kategoriškai atsisako užsisegti saugos diržą.
Įdomu, kaip jie elgtųsi, jeigu atžalos kategoriškai atsisakytų eiti į mokyklą? Juk daugumai vaikų ten taip pat neįdomu.
Mėgindami suversti kaltę nepaklusniems vaikams suaugusieji turbūt nesusimąsto, kad kartais jiems rodo labai prastą pavyzdį.
Vaikams išties sunku išaiškinti saugos diržų paskirtį automobiliuose, tačiau jie tikrai pažįsta pagrindinius kelio ženklus ir nesupranta, kodėl tėvai nepaiso net darželinukams žinomų ženklų „Sustoti draudžiama“ arba „Įvažiuoti draudžiama“, geriau žinomo kaip „plyta“.
Štai Vakarų gatvėje įsikūrusi „Varpelio“ pradinė mokykla, kurią pasiekti galima siaura įvaža nuo A.Baranausko gatvės. Prie įvažiavimo pastatytas kelio ženklas, draudžiantis įvažiuoti automobiliams. Jo prireikė siekiant išvengti spūsčių. Tačiau spūstys ties įvažiavimu į mokyklą susidaro kiekvieną rytą, nes prie prašmatnių BMW, „Porsche“ ar „Tesla“ automobilių vairo įsitaisę kauniečiai žūtbūt pasiryžę nuvežti savo atžalas iki pat mokyklos suolo.
Trakų gatvėje, netoli Kauno autobusų stoties, veikia V.Kudirkos progimnazija, kurią juosia tik siauros gatvelės. Kai mokslo įstaigoje vyksta tėvų susirinkimai, kitiems vairuotojams prasilenkti šioje Trakų gatvės atkarpoje kyla rimtų iššūkių, nes nepaisoma nei sustoti draudžiančių kelio ženklų, nei ištisinių eismo juostų. Automobiliai statomi net ant pėsčių perėjos.
Kelių policijos pareigūnai šiose vietose tiesiog nespėtų rašyti protokolų vairuotojams.
Nepaisant nuolatinių priminimų, kad elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik vienam žmogui, rugsėjo mėnesį vykusių patikrinimų metu užfiksuota atvejų, kai tėvai į ugdymo įstaigą savo atžalą atveža elektriniu paspirtuku.
Vienas labiausiai pareigūnams įsiminusių atvejų – sustabdyta mama, kuri elektriniu paspirtuku į mokyklą atvežė dvi dukras.
Šiuo atveju kalbama ne apie atsitiktinį pažeidimą dėl žioplumo ar išsiblaškymo – kam nepasitaiko? Ne, šie žmonės – sąmoningi pažeidėjai.
Sunku suvokti, kodėl turi vargti pedagogai, policijos pareigūnai ir net medikai aiškindami vaikams saugaus eismo kelyje taisykles, jeigu tėvai savo pavyzdžiu diktuoja visai kitokias madas.
Tokie žmonės turbūt nesigėdija statyti automobilių ir ant šaligatvių, žaliosios vejos ar ežero pakrantėje, kad tik nereikėtų pernelyg toli tempti žūklės įrankių. Greitį ribojantys ženklai pažeidėjams taip pat yra rekomendacija, nes jais esą vadovaujasi tik bailiai.
Tikėtina, kad vairuotojais tapę kai kurie vaikai prisimins tėvų „pamokas“: kai labai norisi, galima viršyti leistiną greitį, statyti automobilį neįgaliųjų vietoje ir lakstyti naktimis po miestą prie riaumojančio motociklo vairo.
Drąsa dažniausiai išgaruoja tik įvykus nelaimei, tačiau kai kada pasekmės jau būna negrįžtamos.
