Kėdainiuose – precedento neturintis įvykis: į taką sukišo 190 tūkst. o praėjus dviem savaitėms jau pertvarko (2)

Vietos gyventojai tokį valdžios darbą jau pakrikštijo „keisčiausiai įsisavintų arba tiesiog labai keistai išmestų europinių pinigėlių projektėliu“, o dviratininkai – „juodąja Kėdainių trasa“. Tačiau praėjusią savaitę net ir atlaidžiausiems akys ant kaktos išsprogo pamačius, kad vos prieš porą savaičių pompastiškai valdžios atidarytą naująjį infrastuktūros objektą, jungiantį J.Basanavičiaus ir Josvainių gatves, jau pulta pertvarkyti.

Darbininkai jau pluša prie naujojo tako kažką žymėdami ant šaligatvio bortelių. Savivaldybė tuo tarpu žaidžia kaitaliodama kelio ženklus, o dviratininkai jau išmalė griovius šalia pėsčiųjų taku vadinamo naujojo zigzago pasėtoje žolėje – mat tik ja įmanoma nusileisti nuo kalno arba užkilti į jį, neišsisukant rankų ir kojų 80 metrų besitęsiančiame raudoname zigzage.

Pėsčiųjų ir dviračių takas projektuotas atkarpomis: nuo J.Basanavičiaus g. iki laiptų ir rampų pradžios, su pritaikytu universaliuoju dizainu bei nuo laiptų ir rampų pabaigos iki Josvainių g. Papildomai įrengta pėsčiųjų tako atkarpa nuo Josvainių g. iki antrosios poilsio aikštelės bei dviračių ir pėsčiųjų tako sankirtos.

Situacija gal ir nebūtų tokia keista, jei ne tai, kad šioje atkarpoje gyventojai tikėjosi būtent dviračių tako. Dabar gi, nors oficialiai pavadinime ir egzistuoja žodis „dviračių“ praktiškai tai yra pėsčiųjų takas, kuriuo vos kelias sekundes galima pavažiuoti ir su dviračiu.

Kodėl tik tiek? Ogi todėl, kad to pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis yra viso labo 60 metrų. Kiti 80 metrų yra rampa, ryškus raudonas kelio zigzagas, kuriuo vestis dviračio ne tik negalima, bet ir sunkiai įmanoma…

Pirmąsias dvi savaites galimybė važiuoti dviračiu užsibaigė ties Josvainių ir J.Basanavičiaus gatvėmis, ties kuriomis buvo įrengtas riebus ženklas „Dviračių tako pabaiga“.

Vis dėlto kilusi nepasitenkinimo banga visuomenėje savivaldybę privertė peržvelgti projektą dar kartą, tad po dviejų savaičių imtasi pertvarkų – nuimtas dviračių tako pabaigą žymintis ženklas. Jį pakeitė pėsčiųjų tako ženklas. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad pėsčiųjų taku dviračiais važiuoti galima, jei šalia nėra dviračių tako, dviračių juostos ar kelkraščio. Vis dėlto nors dviračių eismas, pakeitus ženklus, ir neberibojamas, faktiškai jais važiuoti toje atkarpoje neįmanoma. Galima, tiesa, lipti laiptais ir dviratį vestis šalia laiptų esančiu grioveliu.

„Techninio projekto sprendiniuose padaryta projektuotojo klaida. Pagal galiojančias kelių eismo taisykles, kelio ženklo su dviračių tako pabaiga (mėlyname fone su raudona perbraukta linija) nėra. Netinkami kelio ženklai nuimti, vietoje kurių įrengti projektuotojo pasiūlyti kelio ženklai Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“, – pokyčius aiškina savivaldybė.

Tiesa, ženklų mainytuvės bent jau nekainavo nieko daugiau kaip tų 190 tūkst. eurų, kurie jau buvo sumokėti rangovui – ženklus rangovas pakeitė savo lėšomis.

Tačiau tai – tik dalis bėdos. Dviračių takas išeina į niekur – nėra jokios pėsčiųjų perėjos, kuri sujungtų už šių gatvių esančius pėsčiųjų ar dviračių takus.

Žodžiu, sutvarkyta graži atkarpa, kuri niekaip neįsilieja į miesto infrastruktūrą ir eismą bei tikrai niekaip neskatina sėsti ant dviračio.

Tačiau jokių kitų pakeitimų neplanuojama.

Kol pėstiesiems šis takas tikrai gražus ir malonus miesto atnaujinimas, dviratininkų bendruomenė jaučiasi lyg gavusi spjūvį į veidą, mat tikėjosi tikrai visai ne to. Juo labiau kad apie šios atkarpos pritaikymą dviračių eismui kalbėta su dviratininkų bendruomene buvo jau prieš kurį laiką.

„Kur čia matote dviračių taką, kuris buvo numatytas netgi projekto pavadinime, o ir tolimesniame statybų eigos viešinime? Tik pabaigus statybas pasimatė, kad tą zigzagą projektavo asmuo, kuris nėra važiavęs dviračiu, tai dabar prasidėjo pasiteisinimų ieškojimas, kad neva čia ne dviračiams buvo projektuotas tas zigzagas – apgailėtina ir tiek“, – pastebėjo žinomas dviratininkas Arūnas Lipnevičius.

Žinomas slidinėjimo instruktorius, dviratininkas Linas Samaška taip pat pakomentavo naujojo Kėdainių dviračių tako funkcionalumą. Jo įrašą peržiūrėjo kone 30 tūkst. gyventojų.

„Čia turėtų kas būti? Dviračiai, riedučiai, vežimėliai, – leisdamasis zigzagu juokdamasis kalbėjo L.Samaška. – Čia reikia minimum „afigienus“ dviračių vairavimo įgūdžius turėti, bet ir fiziškai dviratis netilps. Išsuki čia, užsuki čia, persuki, rankomis prisilaikai, kad nenukristum. Visiškai viskas ekstremaliai“.

Jis suabejojo ir kiekvienoje laiptų salelėje pastatytų suoliukų reikalingumu – mat maždaug kas 15–20 laiptelių įrengta poilsio zona su betoniniu suoliuku. Kiekviena jų, be abejonės, kainavo ne vieną tūkstantį eurų.

Maža to, žinomas dviratininkas suabejojo ir ar tikrai patogu bus rampa leistis su neįgaliojo vežimėliais ar tėvams, vežimėliuose vežantiems vaikus.

Tam, kad nauju dviračių taku apsidžiaugę dviratininkai, nesitikėdami po 5 sekundžių jo pabaigos, nenulėktų nosimi žemyn nuo laiptų, prieš juos yra įrengta metalinė tvorelė.

O norint į rampą patekti su vežimėliu, reikia lįsti tarp dviratininkus stabdančios tvorelės ir rampos turėklų. Pasukimo kampas išeina status, tad, panašu, kad ne tik dviratininkams, bet ir vežimėlių savininkams teks gerokai paplušėti, norint saugiai nusileisti šiuo raudonu ekstremaliu taku arba, kaip jis jau vadinamas juokais – „Kėdainių juodoji trasa“.

Na, o ką gi sako savivaldybė į šias visiškai pagrįstas gyventojų replikas? Zigzagą savivaldybė aiškina kaip būtiną sprendimą, nes šlaitas toje vietoje yra gana status. Paklausus, kur gi dviratininkams dėti savo dviračius, atsakymas truputį šokiruoja.

„Dėl dviratininkų pakilimo ir nusileidimo šalia laiptų pakopų: yra specialus griovelis, kuriuo galima vestis dviratį.

O alternatyva – visi kiti keliai“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Taigi, dviračių tako rengėjai sako, kad, jei jau takas nepatogus (o jis ir yra nepatogus), rinkitės visus kitus kelius!

Nevažiuokit, jei nepatinka, trumpiau pasakius. Puikus pavyzdys valdžios, kuri daro dalykus tik tam, kad darytų, o ne tam, kad dalykai tarnautų žmonėms!

O štai tas pats L.Sameška jau kelios dienos po juodosios Kėdainių trasos atidarymo padarė ir nuotrauką, kurioje matyti, kas gi yra tie „visi kiti keliai“ dviratininkams. Jie dviračiais važiuoja… šalia zigzago esančia pievele. Kuri, beje, taip pat kainavo mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau ne tik dviratininkai kraipo galvą dėl zigzago. Mamos su vežimėliais, neįgalieji, paspirtukininkai, riedutininkai – jiems zigzagu važiuoti yra leidžiama. Tačiau jo plotis yra vos 1,5 metro, o tai reiškia, kad du vežimėliai joje niekaip neprasilenks.

Savivaldybė savo ruožtu sako, kad gyventojams teks išmokti duoti vieni kitiems kelią.

„Vieta gana atvira, bus matoma, ar iš priešais atvažiuoja vežimėlis. Kadangi yra aikštelės, tai vienas ar kitas tiesiog praleis kolegą“, – sako savivaldybės atstovai.

Dviračių takams Kėdainiuose – dar 11 mln. eurų Tuo tarpu Susisiekimo ministerija Kėdainiams skyrė dar 8,4 mln. eurų europinių lėšų, skirtų būtent dviračių takams. Galimai ministerija pinigus paskyrė dar prieš tai, kai buvo atidarytas pastarasis dviračių takas, mat bet kokiam apie gyventojų patogumą mąstančiam žmogui akivaizdu, jog šį taką vadinti dviračių taku yra tiesiog patyčia.

Juo labiau kad šie 60 metrų tako ir 80 metrų rampos kainavo 190 tūkst. eurų.

Tačiau neskubėkite baisėtis – dviračių takų įrengimo kainos verčia plačiai išsižioti. Mat, kaip sakė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, infrastruktūros plėtrai paskirti 8,4 mln. eurų bus papildyti savivaldybės biudžeto lėšomis, tad galiausiai planuojama dviračių takų infrastruktūrai paskirti visus 11 mln. eurų. O jie bus naudojami 11 km naujų takų tiesti miesto teritorijoje ir esamiems takams atnaujinti rekonstruojamose gatvėse.

Taigi vienas kilometras dviračių tako kainuos vieną milijoną eurų.

„Turime sudaryti kuo daugiau ir geresnių sąlygų, kad važiavimas dviračiais bei vaikščiojimas būtų saugus ir patogus, – komentavo meras. Tiesa, šis jo komentaras apie saugų važiavimą dviračiais, pamačius „juodąją Kėdainių trasą“, skamba labai ciniškai. – Netolimoje ateityje Kėdainiuose tikrai padaugės dviračių bei pėsčiųjų takų, o senųjų būklė pagerės. Į šią infrastruktūrą investuojama kaip įmanoma daugiau. Planuose – daugybės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, prie kurių prisidėti planuoja ir pati savivaldybė, todėl dvejopos investicijos ES ir savivaldybės lėšomis į šiuos tikslus sudarys daugiau kaip 11 mln. eurų“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės meras V.Tamulis.

Pagal savivaldybės parengtą darnaus judumo planą numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo „Vaivorykštės“ tilto iki J.Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M.Daukšos, Liaudies, S.Dariaus ir S.Girėno g., kitose aktyviose gatvėse.