Kaip praneša ELTA, ketvirtadienį 14.09 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad Trimitų gatvėje gaisras kilo keturių aukštų naujos statybos gyvenamajame name. Apie gaisrą pranešęs žmogus teigė, kad galėjo sprogti paspirtuko baterija.
Pirmadienį Kaune, Dainavos mikrorajone esančiame 13 aukštų daugiabutyje pirmadienio rytą nugriaudėjo stiprus sprogimas, kurio metu išdužo buto stiklai, o jauna pora apsinuodijo dūmais.
Tuomet Ugniagesių tarnybos pamainos vyresnysis Lrytą informavo, jog būste, pirminiais duomenimis, sprogo elektrinio paspirtuko baterija – tuo metu jis buvo įkraunamas.
Liepos pradžioje Klaipėdoje įkraunamas paspirtukas užsidegė, o to paties mėnesio pabaigoje dar vienas paspirtukas sprogo Palangoje.
„Šiais metais fiksavome jau ne vieną atvejį, kai įrenginiai, kuriuose naudojamos ličio jonų baterijos, sukėlė gaisrus, dėl kurių nukentėjo gyventojų turtas, buvo padaryta žala būstui ir sukelti nuostoliai trečiosioms šalims.
Dažnu atveju šios nelaimės kilo pasyviu įrenginio naudojimo metu, tai yra jį įkraunant. Pagrindinis principas, norint išvengti tokių netikėtų nelaimių − laikytis įrenginio instrukcijose nurodytų naudojimo reikalavimų“, − pranešime spaudai cituojamas „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Pasak eksperto, įkraunami elektriniai paspirtukai, kaip ir kiti ličio jonų baterijas naudojantys įrenginiai, turi nustatytus saugaus eksploatavimo kriterijus. Pagrindiniai iš jų − neleisti baterijoms visiškai išsikrauti, naudoti originalius gamintojo sertifikuotus įkroviklius ir vykdyti periodinius įrenginio patikrinimus autorizuotuose servisuose.
„Taip pat labai svarbu nuolat tikrinti, ar įrenginio baterija ir pats įkroviklis nekaista, neskleidžia kvapo. Tai pajutus, būtina nedelsiant atjungti įkroviklį, įrenginio jokiu būdu nebenaudoti ir kreiptis į autorizuotus specialistus. Jie padės nustatyti gedimą ir patars, ar įrenginys gali būti toliau naudojamas“, − pabrėžia M.Norkus.
Kaip vieną neatsakingo ir neatsargaus elgesio pavyzdžių jis įvardija ir bandymus išimti akumuliatorius. Tokie veiksmai gali ne tik panaikinti galiojančią prietaiso garantiją, bet ir, neteisingai bateriją įdėjus atgal, sukelti gaisrą. Be to, draudžia akumuliatorių ardyti ar į jį kišti įrankius. Tai gali sukelti elektros šoką, sužeidimus, nusideginimus, o taip pat pakenkti pačiam prietaisui.
Ekspertas pabrėžia, kad nemaža elektrinių paspirtukų dalis yra įsigyjama antrinėje rinkoje – atvežami iš užsienio šalių arba perkami naudoti Lietuvoje. Todėl dažnas jo naudotojas netikrina įsigyto įrenginio techninės būklės autorizuotose atstovybėse, neturi informacijos, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis įrenginys buvo eksploatuotas, kokia jo elektroninių komponentų ir mechaninių dalių būklė.
M.Norkus primena 5 pagrindines taisykles saugiam elektrinių paspirtukų naudojimui, kurias turėtų žinoti visi jų naudotojai:
Paspirtuko pakrovimui naudoti originalų įkroviklį. Nusprendus naudoti kitą kroviklį rekomenduojama pasitarti su specialistu ar gamintoju ir įsitikinti, ar jis tinkamas jūsų paspirtuko įkrovimui, kilus abejonėms neoriginalaus įkrovikli nenaudoti;
Sugedus įrenginio akumuliatoriui – jokiu būdu neardyti jo patiems. Toks ardymas gali lemti ne tik baterijos pažeidimus, teisės į garantinį taisymą praradimą, bet ir toksiškų, sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų išsiskyrimą;
Neignoruoti įkroviklio ar baterijos gedimo požymių. Sugedusio ar netinkamai veikiančio įrenginio nebenaudoti, o paspirtuko techninio aptarnavimo ir remonto darbus patikėti šios srities specialistams;
Nepalikti įkroviklių rozetėse, jei įrenginys nekraunamas. Taip pat atlikti periodinius įrenginio įkrovimus, kad būtų užtikrintas normalus baterijos tarnavimo laikas, jei įrenginys nenaudojamas ilgiau kaip keli mėnesiai;
Įsigyjant naudotą elektrinį paspirtuką, patikrinti jų techninę būklę autorizuotuose servisuose.
