Pagėgiuose pristatyta Panemunės tilto ir brastos fortifikacija

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, tilto ir brastos blokavimas – puikus pavyzdys, kaip, turint sukauptas mobilias inžinerines priemones, naujai įkuriamuose inžinerinių priemonių parkuose galima įgyvendinti bendrą Lietuvos karinio kontrmobilumo sumanymą.

„Kai mes kalbame apie fortifikacijas, kontrmobilumą, tai reikia suvokti kaip sistemą. Tai jeigu dar pridėtume minavimo pajėgumus – visai kitas efektas“, – Panemunės pasienio kontrolės užkardoje susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad turi būti taikomas priemonių kompleksas.

„Minos, ugnis, kuri dengia visokias fizines kliūtis ir, be abejo, pačios kliūtys – tai kas yra tame mūsų plane. Tai yra 27 kontrmobilumo priemonių parkai, jie jau pildosi, priemonės jau važiuoja. Yra keturių tipų priemonės – drakono dantys arba tetraedrai, ežiai surenkami, gelžbetoniniai blokai ir ispaniški arkliai kaip tam tikras užtvaras“, – vardino jis.

Tarp jau suplanuotų darbų – melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.

„Yra nustatyta, kuriose Lietuvos vietose tai būtų geriausia padaryti ir kitais metais prasidės realūs darbai. Taip pat numatytas tiltų paruošimas – kai kurios vietos bus instaliuotos su blokada. Kitur bus iš esmės paruošti tie vadinamieji šulinukai su sijomis, o kai kur tiltus reikės paruošti ir nusprogdinimui tam, kad priešas negalėtų važiuoti“, – akcentavo L.Kasčiūnas.

Savo ruožtu renginyje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad Lietuva turi užtikrinti aukščiausią savo sienos gynybos standartą.

„Kalbant apie mūsų sienų apsaugą, sienos apsaugos standartą, šiandien Lietuva yra ta šalis, kuris yra pasiekusi aukščiausią lygį, yra pavyzdys, kaip siena turi būti saugoma. Kitas etapas, kurį mes užduodame šiandieną, tai yra sienos gynyba. Ir taip pat turime pasiekti ir užtikrinti tą aukščiausią sienos gynybos standartą“, – pabrėžė ministrė.

Ministerija teigia, kad karinės invazijos atveju, priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų, siekiant pašalinti steigiamas inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko mūsų pajėgoms pasiruošti gynybai.

Lietuva savo kontrmobilumo sumanymą derina su kaimyninėmis valstybėmis. Kartu su latviais ir estais yra kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimasi per sieną išilgai visos rytinės NATO sienos. Šioje srityje, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai, aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija.

Visoms kontmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų bėgyje Lietuvai gali reikėti apie 600 mln. eurų.