Panevėžio rajone – griūvantis tiltas: valdininkai kratosi statinio nuosavybės (1)

Metų pradžioje valstybinės reikšmės keliuose buvo 109 blogos būklės tiltai ir viadukai. Per šiuos metus numatyta tvarkyti apie 30 tiltų ir viadukų. Tačiau šiuo metu net 99 kelio statiniams iš 109 trūksta finansavimo.

Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus, reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia jau apie 1 mlrd. eurų. Netenkinančios ir „ant ribos“ būklės keliams sutvarkyti reikalingas maždaug 6,5 mlrd. eurų finansavimas, kurio šiuo metu nėra.

Didžioji dalis tiltų Lietuvoje yra pastatyti daugiau nei prieš pusšimtį metų pagal tuo metu galiojančius techninius reikalavimus, todėl jų būklė prastėja ir dėl eismo intensyvumo, ir dėl jų amžiaus.

Valstybinės reikšmės keliuose tiltus ir viadukus prižiūri bendrovė „Via Lietuva“, bet Lietuvoje yra tiltų, kuriems trūksta dėmesio. Tokie tiltai yra pastatyti regioninės, krašto reikšmės keliuose ir įrengti ant nedidelių upelių arba pastatyti miesteliuose, gyvenvietėse.

Įdomus tiltas yra pastatytas ant Sanžilės kanalo ir juo daugiausia važinėja bendrijos „Ekranas 2“ sodininkai. Apie šį tiltą naujienų portalui JP pranešė panevėžietis Arnas. Pasak jo, tiltas avarinės būklės ir bet kada gali neatlaikyti ir sugriūti.

„Tiltas gali atlaikyti 3,5 tonos svorį, aukštesni nei 2,2 m automobiliai juo pravažiuoti negali. Betoninės tilto atramos suskilinėjusios. Todėl juo važiuoti nesaugu. Šiuo tiltu į sodus važiuoja nemažai sodininkų. Manau, kad reikėtų susirūpinti šio tilto remontu“, – aiškino vyras.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis tvirtino, kad apie rajone esančius tiltus nedaug galįs komentuoti.

„Jeigu tiltai yra įrengti ant valstybinės reikšmės kelių, jais rūpinasi bendrovė „Via Lietuva“, o mūsų rajone yra keletas tiltų ant vietinės reikšmės kelių. Be to, yra tiltų ant melioracijos griovių. Už juos esame atsakingi“, – aiškino E.Toliušis.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Danius Maskaliovas prisipažino, kad gali kalbėti apie melioracijos tiltus.

„Tokių tiltų Panevėžio rajone yra 83. Tiltai pastatyti ant melioracijos griovių. Jie įrengti dar sovietmečiu ir niekas nepagalvojo, kad šiais tiltai pradės važinėti sunkiasvorė technika. Todėl tiltus prižiūrėti darosi vis sunkiau. Visa laimė, kad melioracijos griovių rekonstrukcijai lėšas skiria valstybė. Tačiau lėšų jiems remontuoti nepakanka. Juolab kad turime daug tiltų“, – aiškino D.Maskaliovas ir teigė, kad melioracijos tiltus būtina prižiūrėti nuolat, nes vienų būklė nebloga, o kitiems reikia kapitalinio remonto.

Anot Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, melioracijos griovių tiltų būklė vertinama balų sistema.

„Vertiname penkiabalėje sistemoje. Vidutiniškai tiltai įvertinti trimis balais, kiti dviem, bet yra ir tokių, kurie įvertinti tik vienu balu. Bėda dar ir ta, kad melioracijos tiltai buvo statyti 1960–1970 metais. Kitas dalykas, valstybė lėšas skiria ne tiltų remontui, bet pačių melioracijos griovių, pralaidų remontui. Tiltų remontui lėšas skiria Rajono savivaldybė iš savo biudžeto. Kiekvienais metais vertiname melioracijos tiltų būklę ir remontuojame pačios prasčiausios būklės tiltus. Kapitaliai suremontuoti tiltą reikia 60–80 tūkst. eurų. Kosmetinis remontas kainuoja perpus pigiau“, – teigė D.Maskaliovas ir sakė, kad apie prastos būklės melioracijos tiltus, griovius, pralaidas informaciją gauna iš seniūnų, ūkininkų, o Žemės ūkio skyrius veda šių statinių apskaitą.

Panevėžio sodų bendrijos „Ekranas 2“ pirmininkas Romas Siriūnas sakė, kad tiltą per Sanžilės kanalą į sodus prižiūri sodų bendrija.

„Tačiau šis tiltas – niekam nepriklauso. Tik tiek, kad sodininkai jį prižiūri. Šiaip Rajono savivaldybė turėtų prisiimti tiltą, nes kelias iki tilto nuo Bernatonių pusės yra valstybinės reikšmės, o sodų bendrija negali turėti nuosavybės: nei privataus kelio, nei privataus tilto. Rajono savivaldybė tilto neima ir aiškina, kad nėra tilto projekto ir statinys nepriduotas. Tiltu naudojasi visi, kam reikia pravažiuoti, o sodininkai jį prižiūri“, – pasakojo R.Siriūnas ir teigė, kad tiltas yra saugus ir juo važiuoti nėra pavojinga.

„Nereikia žiūrėti į tuos aptrupėjusius betoninius polius. Yra pastatytos tvirtos atramos ir tiltas tvirtai kabo ant tų atramų. Pervirintas yra tilto viršus, todėl tiltu važiuoti – saugu. Labai sutariame su Panevėžio seniūnijos seniūnu Sauliumi Skrebe, kuris labai padeda, kai reikia tiltą remontuoti. Kita vertus, įrengėme vaizdo kameras, nes kartais reikia atsekti tuos, kurie pažeidžia tilto konstrukcijas. Pagal automobilių numerius pavyksta nustatyti, kas sugadino tilto atramas arba pažeidė konstrukciją, kuri nurodo, kokio aukščio automobiliai gali važiuoti tiltu“, – kalbėjo sodų bendrijos pirmininkas ir pajuokavo, kad gal teks apmokestinti tiltą.

„Sodininkus praleisime be mokesčio, o pašaliniams skirsime mokestį. Jeigu jau esame tilto prižiūrėtojai, gal lėšų susirinksime tiltui remontuoti. O gal reikia vėl galvoti, kaip tiltą priduoti Panevėžio rajono savivaldybės priežiūrai“, – ir rimtai, ir juokais kalbėjo R.Siriūnas.

Valstybinės reikšmės keliuose tiltus ir viadukus prižiūri bendrovė „Via Lietuva“, bet Lietuvoje yra tiltų, kuriems trūksta dėmesio. Tokie tiltai yra pastatyti regioninės, krašto reikšmės keliuose ir įrengti ant nedidelių upelių arba pastatyti miesteliuose, gyvenvietėse. Šiuos tiltus turėtų prižiūrėti rajonų savivaldybės.

Tačiau Panevėžio rajone yra tiltas, kuris nepriklauso niekam, bet juo atsakingai rūpinasi sodininkų bendrija „Ekranas 2“ sodininkai. Apie minėtą tiltą kalbamės su Panevėžio seniūnijos seniūnu Sauliumi Skrebe.

„Puikiai žinau tą tiltą, žinau, kas juo rūpinasi, ir žinau, kad sodininkams nepavyksta jo atiduoti Panevėžio rajono savivaldybės priežiūrai. Bėda ta, kad tas tiltas, berods, neturi dokumentų. Anksčiau tiesė kelius, statė tiltus ir jokių dokumentų nereikėjo – svarbu buvo turėti pinigų. Todėl, tikriausiai, ir tas tiltas nebuvo užregistruotas. Norint jį perduoti Rajono savivaldybei, reikia kokių tai dokumentų. Tiltą drauge su sodininkais tvarkome bendromis jėgomis – seniūnija padeda sodų bendrijai.

Negali gi palikti sodininkų be pagalbos. Sodininkų bendrija priklauso seniūnijai, tai reikia jais rūpintis. Kita vertus, manau, kad anksčiau ar vėliau tas tiltas bus įformintas ir turės šeimininką – nebus bešeimininkis. Buvo atvykę vertintojai ir įvertino statinio būklę. Ji nebloga. Juo važiuoti – saugu, nors vizualiai tiltas atrodo nekaip. Tačiau tiltas stovi ant gero pagrindo.“