Grįžęs po atostogų į Vilnių ir eidamas Tilto gatve menotyrininkas Ernestas Parulskis stebėjosi pokyčiais, kurių vieną šmaikštaudamas pavadino invaziniu urbanistiniu elementu. Tai laiptai, sudėti iš dviejų kelio bortų.
Socialinio tinklo paskyroje į spėliones, kas bus Tilto gatvėje, įsitraukė daug vilniečių.
O savivaldybė pareiškė, kad visos pertvarkos Tilto gatvėje – tai laikinas bandomasis variantas.
Siekia imituoti dvarus?
Anot E.Parulskio, prieš mėnesį viena Tilto gatvės atkarpa buvo normali, einantis ja nejusdavo šaligatvio. Įprastos buvo ir automobilių stovėjimo vietos.
Grįžęs po atostogų jis kelkraščio pokyčius pavadino sodybinio dizaino. „Įsivaizduojamus dvarus imituojančių sodybų“, – patikslino menotyrininkas.
Šaligatvio fragmentas buvo pakeltas, išgrįstas keistomis trinkelėmis, atsirado kliūtis – du laiptai, supilta žvyro nuovaža dviračiams.
Vairuotojams rasti vietą automobiliui tapo dar sunkiau, nes bortai aukšti, dekoratyviniai tarpai tarp jų grįsti rieduliais, perpus sumažinę vietų skaičių, o asfaltą pakeitė trinkelės.
Iškėlė penkias versijas
E.Parulskis turi penkias versijas – nuo optimistiškiausios iki pesimistiškiausios.
Viena jų – tai anarchistinis, nelegalus kraštovaizdžio kūrinys, demonstruojantis, kad užmiesčio gyvensena, kultūra ir dizainas įsigali Vilniuje.
„Galbūt kūrinys legalus ir mes greitai sužinosime autorių. Kai gatvę suremontuos (skaičiau, kad jau rengiamas planas), paminklą pašalins“, – svarstė menotyrininkas, omenyje turėdamas laiptus iš dviejų bortų.
Kita jo versija – tai kelių toje vietoje gyvenančių kaimynų iniciatyva kažką bendrai nuveikti. Po remonto viską pašalins.
Trečioji – tai Vilniaus mecenato, bet nelabai turtingo, noras nuveikti ką nors gero: „Kadangi paminklui neužtenka nei pinigų, nei jėgos, mecenatas nelegaliai nuveikė tiek, kiek pajėgė. Miestui negaila. Kadangi dovana su miestu nederinta, ją pašalins po remonto.“
Dar viena jo versija – tai privati, bet su miestu kažkaip suderinta iniciatyva. Po gatvės remonto pašalins.
Paskutinis jo spėjimas liūdniausias: tai savivaldybės sugalvoti pokyčiai, kurie ne tik liks Tilto gatvėje, bet ir atsiras visur.
Nuolydis veda į stulpą
E.Parulskiui antrino filosofė ir politinė veikėja Nerija Putinaitė, kad tokie pokyčiai vyksta ir kitur.
Jos žodžiais, po P.Vileišio gatvės remonto smarkiai sumažėjo vietų automobiliams: „Gal reikėtų džiaugtis, kad apskritai automobiliams bent kažkiek parkavimo vietų palikta?“
O žurnalistė Nina Puteikienė juokavo, kad jai labai patinka, kai nuolydis dviračiui, kaip visada, derinamas su stulpu.
„Esu tikra, kad tai Statybos techninio reglamento reikalavimas, nes dar nesu mačiusi kitaip“, – pridūrė ji.
Neįgaliesiems bus sunku
Vilniečiai liepos pabaigoje savivaldybei skundėsi ir dėl Tilto gatvėje panaikintos neįgaliųjų automobilių stovėjimo ir išlaipinimo vietos. Toje vietoje buvo įrengtas aukštas kelio bortas.
Į tai savivaldybė atsakė, kad prašymą perdavė Tilto gatvės projekto rengėjams, kurie atsižvelgdami į išsakytas pastabas pakoreguos sprendinius ir numatys išlipimo vietą prie neįgaliųjų ženklu pažymėtos parkavimo vietos.
„Laikinai, kol bus pertvarkytos dangos, paprašėme eismo organizavimo komandos perkelti pažymėtą parkavimo vietą į kitą arčiausiai esančią vietą“, – tikino savivaldybės atstovai.
Tačiau vilniečiai suprato, kad ir po projekto sprendinių taisymo neįgaliojo kelias iš automobilio bus išriedant vežimėliu nesaugiai į važiuojamąją dalį per akmenimis grįstą juostą, važiuojant kelio dalimi, aplinkui mašiną ir tik taip patenkant ant šaligatvio.
Įsitraukė ir architektas
Savivaldybė pareiškė, kad Tilto gatvės remontui dar tik rengiamasi: „Ieškant geriausio sprendimo gatvėje išbandomi laikini dangos variantai. Kadangi Tilto gatvė – Senamiesčio dalis, remonto sprendiniai yra derinami su Kultūros paveldo departamentu.
Istoriškai ši gatvė buvo grįsta akmens danga. Remontu siekiama grąžinti gatvei jos istorinį charakterį ir, kur įmanoma, praplatinti šaligatvį, pritaikyti patogesniam pėsčiųjų eismui.“
O buvęs miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis Tilto gatvės remonto skeptikų paklausė: „Tai jums tas buvęs rytietiškas asfalto laukas žymiai geriau buvo? Galima ginčytis dėl detalių. Laiptai, sakyčiau, laikini, bet meilės vietai pridėta.“
Dangai – ne rieduliai
E.Parulskiui užkliuvo savivaldybės teiginys, kad istoriškai Tilto gatvė buvo grįsta akmenimis.
„Manau, kad gatvės istoriškumą formuoja ne nebematoma praeitis, o likusių ir atsiradusių pastatų realybė, kuri Tilto gatvėje yra dvejopa – pusė gatvės yra XX amžiaus antrosios pusės iki dabar, nuo Kongresų rūmų iki daugiaaukštės aikštelės ir šioje vietoje tiktų ir asfaltas.
Antra gavės pusė yra XIX amžiaus antrosios pusės ir iki XX amžiaus pirmosios pusės, tad istoriškiausia gatvės danga būtų ne Gedimino laikų rieduliai, o vilnietiškos bazalto trinkelės.
Taip, suprantu, kad skirtinga gatvės danga atrodytų kvailai, todėl būčiau visiškai patenkintas, jei Tilto ir aplinkinėse Radvilų, K.Sirvydo ir Ž.Liauksmino gatvėse, Šv.Jurgio skersgatvyje būtų bazalto danga. O jei dar tiksliau – Tilto gatvės dangai tiktų viskas, išskyrus riedulius“, – įsitikinęs menotyrininkas.
