Ant prasčiausios būklės tilto darbininkų dar nematyti: prireikė papildomos ekspertizės

Ties Kauno ir Kaišiadorių rajonų riba stovintis tiltas per Kruną yra intensyviausioje šalies automagistralėje A1, jungiančioje Vilnių bei Klaipėdą.

Bendrovė „Via Lietuva“ dar pavasarį skelbė, kad netrukus prasidės svarbus projektas, kuris ilgam sutrikdytų transporto priemonių judėjimą, tačiau vėliau padėtų vairuotojams lengviau kvėpuoti.

Įvertinus šioje vietoje fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą priimtas sprendimas pirmiausia statyti laikinąjį tiltą, o vėliau rekonstruoti esamą. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Tilsta“, kuri pažadėjo darbus atlikti už 24 mln. eurų ir juos baigti 2027 metų pabaigoje.

Atrodo, kad šio pažado įvykdyti nepavyks.

Baigiasi jau ir vasara, o dirbančių kelininkų tilto prieigose nematyti.

„Siekiant maksimaliai užtikrinti eismo dalyvių saugumą šiuo metu yra tęsiami tilto ekspertizės vertinimo darbai. Tiltas per Kruną yra prasčiausios būklės tiltas Lietuvoje, todėl planuojant jo rekonstrukciją būtina atlikti esamą statinio būklės vertinimą siekiant įsitikinti, kad numatyta darbų eiga yra galima ir saugi“, – pranešė bendrovės „Via Lietuva“ komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

Pasak jos, atliktos ekspertizės rezultatai bus naudojami sprendžiant dėl numatytų darbų atlikimo eigos tinkamumo, papildomai bus įvertinta, ar nėra būtinos papildomos priemonės, kurios užtikrintų saugumą darbų atlikimo metu. Taip bus užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas, kuris yra didžiausias bendrovės „Via Lietuva“ prioritetas.

E.Nemanytė pranešė, kad šiuo metu atnaujinama šalia tilto, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, esanti kelio danga.

Planuojama, kad tolesnis darbų etapas, atlikus ekspertizę ir kitus reikalingus darbus, bus pradėtas 2024-ųjų trečiąjį ketvirtį.

Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai bus pradėti tik baigus laikino tilto statybas ir sudarius galimybes patogioms ir saugioms eismo dalyvių kelionėms šia atkarpa.

Pastačius dviejų eismo juostų laikiną tiltą juo eismas vyks Kauno kryptimi, o Vilniaus kryptimi eismas vyks esamu dešiniuoju tiltu. Kitą senąjį tiltą suplanuota ardyti.

Pastačius laikiną tiltą ir vykstant esamo tilto rekonstrukcijos darbams keliaujantiesiems automagistralės atkarpa Vilnius–Kaunas nereikės važiuoti apylankomis, taip bus taupomas ir kelionės laikas, ir degalai.

Griauti statinių ir keisti Krunos vagos nereikės. Vykdant statybos darbus želdiniai, kurių šiame projekte nenumatyta pašalinti, bus apsaugoti, o menkaverčiai krūmai bus pašalinami.

Pagrindinio tilto rekonstrukcija prasidės tik pastačius laikiną tiltą. Užbaigus visus darbus jis bus tiesiog išmontuotas.

Tilto per Kruną būklė tokia prasta, kad ties juo teko statyti greitį ribojančius ženklus ir stacionarų greičio matuoklį. Dabar kelių šimtų metrų ilgio automagistralės atkarpą leidžiama įveikti ne didesniu kaip 70 kilometrų per valandą greičiu.

Šiuo metu šalyje suskaičiuota daugiau kaip šimtas blogos kokybės tiltų, jiems yra skiriama daugiau dėmesio, įprastiniai būklės vertinimai atliekami intensyvesniu periodiškumu.

Tiltų būkle šalyje rimčiau susirūpinta po incidento Kėdainiuose praėjusių metų sausį, kai nugriuvo tilto per Nevėžį konstrukcijos. Kėdainių rajono valdžia tikino, kada statinys jau seniai buvo avarinės būklės, tačiau vis neatsirasdavo lėšų jo remontui.

Šiemet bendrovė „Via Lietuva“ buvo suplanavusi imtis 30 valstybinės reikšmės kelių tinkle esančių tiltų ar viadukų remonto. Per 2023 metus Lietuvoje suremontuota 18 blogos būklės tiltų ir viadukų.