„Jaučiamės esantys truputį be vietos“, – pripažino Riedutininkų asociacijos vadovas Evaldas Norvaiša. Vyras šia pramoga mėgaujasi jau daugiau kaip 20 metų ir išbandė daugelį riedučių stilių.
Pastaruosius 10 metų jis aktyviai moko riedėjimo pradedančiuosius, baigė visus 3 lygius tarptautinėje instruktorių rengimo programoje.
Norinčiųjų išmokti riedėti vis dar netrūksta – asociacijos rengiamuose kursuose per metus dalyvauja apie 500 žmonių. Mokymus rengia ir kitos įstaigos – daugiausia Vilniuje bei Kaune.
Atsirado rimtas konkurentas
Populiarumo viršūnėje riedučiai buvo atsidūrę pandemijos metu, nes jie tuomet tapo visiems prieinama pramoga.
„Parduotuvėse riedučių tuo metu išvis neliko, pirkėjai laukė ilgose eilėse“, – prisiminė E.Norvaiša.
Pastaraisiais metais rimtu konkurentu riedučiams tapo elektriniai paspirtukai, nors jų paskirtis šiek tiek kitokia.
„Paspirtukas yra labiau susisiekimo priemonė, o riedučiai skirti pramogai ir sportavimui. Norint jais kur nors nuvažiuoti, tenka įdėti nemažai darbo“, – kalbėjo asociacijos vadovas. Paspirtukų populiarumui įtakos turėjo lengvas jų pasiekiamumas.
Stengiasi išsitekti ant tako
Nors riedant riedučiais kartais galima pasiekti dviračio ar net paspirtuko greitį, Kelių eismo taisyklės draudžia jais važiuoti dviračių takais. Nepaisant šio reikalavimo, kyla nesutarimų su dviratininkais, ginančiais savo valdas.
„O kur mums važinėti?“ – klausė E.Norvaiša. Jis tikino puikiai suprantantis, kad neverta net tikėtis specialių trasų riedutininkams, tačiau jiems reikalinga labai lygi danga ir tikrai ne visi šalies miestai gali pasigirti tokiais šaligatviais. Dviračių takai šiam tikslui labai tinka.
Prieštaringų įvertinimų sulaukė ir asociacijos rengiami stabdymo nuokalnėje kursai, kurių metu riedutininkai esą jau ruošiami važinėti dviračių takais.
„Kursai vyksta pėstiesiems skirtame parke, o nuokalnė – tai nebūtinai dviračių takas. Patirtis ir įgūdžiai niekam nepamaišė“, – įsitikinęs E.Norvaiša.
Jo nuomone, santykiai su dviratininkais priklauso nuo to, kaip elgiasi riedutininkai. Vyras tikino dėl važiavimo dviračių takais per daugelį metų neturėjęs nė vieno konflikto.
„Labiausiai trukdo žmonės, kurie visiškai nepaiso kitų eismo dalyvių. Visai nesvarbu, kuo važiuoja, – riedučiais, paspirtuku, dviračiu ar vaikšto pėsčiomis“, – įsitikinęs E.Norvaiša.
Būtina įvertinti situaciją
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis sutinka, kad neįmanoma nutiesti atskirų takų visų transporto rūšių mėgėjams.
Pasak jo, dviratininkams kartais tenka dalintis tais pačiais takais su riedutininkais ir daugeliu atvejų jokių nesusipratimų nekyla.
„Jeigu eismas būtų labai intensyvus ir reikėtų stumdytis, tai niekam nepatiktų. Tiesiog reikia protingai įvertinti situaciją“, – mano kaunietis.
P.Bakučio žiniomis, kai kurių politikų galvose jau bręsta teisės aktų pakeitimai, kurie suteiktų teisę riedutininkams naudotis dviračių takais. Jis pats tokiems pokyčiams neprieštarautų.
„Riedučiai, paspirtukai ir dviračiai atlieka tą pačią funkciją – padeda išsodinti žmones iš automobilių“, – kalbėjo P.Bakutis. Pasak jo, didžiausią rūpestį kelia itin galingi paspirtukai ir chuliganai, kurių galima sutikti prie įvairių transporto priemonių vairo.
Policijos pareigūnams nekelia rūpesčių
Odeta Vaitkevičienė
Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vedėja
Pagal galiojančius teisės aktus riedučiais važiuojantis žmogus yra priskiriamas pėsčiajam.
Vykdydami patruliavimą pareigūnai esminių problemų, kurios keltų nerimą dėl naudojimosi šia judėjimo priemone, nenustatė. Priešingai – pareigūnai pastebi, kad važiuodami riedučiais žmonės vis dažniau naudoja specialias apsaugas.
Skundų dėl gyventojų naudojimosi šia judėjimo priemone taip pat negaunama. Kelių policijos skyriaus duomenimis, per šių metų pirmuosius 6 mėnesius eismo įvykių, kuriuose dalyvavo riedučiais važiavę ir nukentėję pėstieji, nebuvo fiksuota.“
