Kelyje tik simboliai
Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietis Martynas. Save jis vadina „prisiekusiu dviratininku“. Martynas teigia suprantantis, kodėl panevėžiečiai nusprendę vasarą dviračiais keliauti į darbą netrukus meta šį sveikesnį ir ekologiškesnį keliavimo būdą.
Vyras įvardina ne vieną problemą. Anot jo, kai kurie dviračių takai neatitinka statybos techninio reglamento, yra daug ženklų, kurie tik simbolizuoja dviračių taką. Martynas pateikė pavyzdį: „Rožyno mikrorajone Žalgirio gatvėje yra ženklas žymintis dviračių taką, bet jis neatitinka reikalavimų. Takas yra užžėlęs, abejoju ar siekia bent vieno metro plotį. Bet neturi kur dėtis, reikia tuo taku važiuoti.“
Misija neįmanoma
Pasak Martyno, mieste nėra pakankamai gerai išvystyta dviračių takų infrastruktūra.
„Mūsų miestas yra pats geriausias pagal geografinę struktūrą tiesti dviračių takus ir sistema turėtų būti nenutrūkstama. Dėl ko sako, kad žmonės nevažiuoja dviračiais, dėl to, kad nėra pakankamai išvystyta dviračių takų infrastruktūra. Nutiesia vieną kitą kilometrą ir pasibaigia, kelias nutrūksta, nebėra kur važiuoti.
Kas važinėja kiekvieną dieną ar dažnai, žino pro kur važiuoti ir kaip pasiekti tikslą, o kas tik pradeda važinėti dviračiu, pamato, kad tai nesaugu. Jeigu norime, kad kuo daugiau žmonių mieste naudotųsi dviračiais, reikia sukurti gerą infrastruktūrą. Mintyje turiu ir dviračių pervažas, ypač per žiedines sankryžas“, – kalbėjo Martynas.
Siūlo patikrinti
Vyras tvirtina, kad mieste nėra techninių stotelių ir dviračių saugyklų. „Mūsų mieste dviračių takų situacija tikrai nėra gera ir jau pats laikas miesto savivaldybei atlikti dviračių takų inventorizaciją“, – teigė dviratininkas.
Išvados teigiamos
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga paaiškino, kad Panevėžio miesto savivaldybei priklausančio turto inventorizacija atliekama kasmet teisės aktų nustatyta tvarka. Ji vykdoma kiekvienų metų pabaigoje.
„Išvados dėl dviračių takų jau daugelį metų yra teigiamos – Panevėžio mieste esantys pėsčiųjų ir dviračių takai atitinka jų įrengimo metu galiojančius teisės aktus“, – teigė D.Vadluga.
Nauji dviračių takai
Anot Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo, Panevėžyje dviračių takų infrastruktūra yra planuojama ir plečiama.
Šiuo metu baigiamas įrengti Smėlynės g. dalies dviračių takas – rengiama Pramonės g. jungtis su Šiaurine g. Taip pat yra rengiami projektai atskiriems dviračių takams pagrindinėse miesto gatvėse, tai Smėlynės g. tęsinys (nuo J.Basanavičiaus iki S.Kerbedžio), Pušaloto g. (nuo geležinkelio pervažos iki miesto ribos), Ramygalos g. (nuo Nemuno g. iki miesto ribos), Klaipėdos g. (nuo Nemuno g. iki miesto ribos) bei Vakarinės g. (nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės).
Saugyklos per brangu
Naujai įrengiamuose takuose, pavyzdžiui link Berčiūnų, yra suprojektuotos ir techninės stotelės.
„Gaila, vis dar pasitaiko atvejų, kai techninės stotelės būna pavagiamos ar sulaužomos. O dviračių saugyklos yra nepigus pirkinys, todėl noriu pakviesti visus panevėžiečius būti savo miesto šeimininkais ir saugoti mūsų visų turtą, o pastebėjus, kad jis niokojamas – informuoti atitinkamas tarnybas“, – kalbėjo D.Vadluga.
Dviračių takams atnaujinti lėšos yra skiriamos iš Savivaldybės ir Lietuvos valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Daugiau nei 100 kilometrų
Šiuo metu Panevėžyje esančių dviračių takų tinklą sudaro 8 trasos, kurių bendras ilgis – 107 km. Didžioji dalis dviračių takų yra integruoti į pėsčiųjų takus. Per pastaruosius trejus metus mieste naujai įrengtų ir suremontuotų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis sudaro 16,9 km, iš jų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis – 10,4 km, pėsčiųjų takų – 6,5 km.
