Keliu „Via Baltica“ ar Islandijos plentu pro Kauną riedantys vairuotojai jau kuria anekdotus apie kelionėje patirtus nuotykius – stovint spūstyje kviečia draugus išsikepti šašlykų, pažiūrėti futbolo rungtynių transliaciją, o suplanavusius savaitgalį praleisti pajūryje ragina kelionę pradėti bent jau ketvirtadienį.
Kelionė išties prailgsta, jeigu remontuojamoje atkarpoje įvyksta bent nedidelis eismo įvykis. Kol vairuotojai sutvarko formalumus, kiti eismo dalyviai gali tik grožėtis Kauno bokštais.
Transporto specialistai tikina, kad Lietuva nėra išimtis ir remontuojant gatves vairuotojai visada patiria nepatogumų. Delsiant imtis darbų, ateityje rūpesčių būtų dar daugiau.
– Ar galima kaip nors suderinti visų eismo dalyvių interesus – greitai ir kokybiškai suremontuoti gatves sukeliant kuo mažiau nepatogumų vairuotojams? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo bendrovės „Tyrens Lietuva“ Užsienio rinkos departamento vadovo, Kauno technikos kolegijos lektoriaus Beno Berkmono.
– Vieno recepto, galinčio išspręsti tokias problemas, turbūt nėra. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, susidaro transporto spūsčių.
Žvelgiant iš inžinerinės pusės, kai kuriuos dalykus galima padaryti ir Kauno savivaldybė galbūt daro. Trūksta tik tinkamos komunikacijos.
Aptikau informacijos, kokias gatves savivaldybės administracija numato remontuoti, tačiau nėra žinių, kokiu metu, kokiu eiliškumu tai bus daroma. Daugelis gyventojų apie remontą sužino tik tuomet, kai rytą išvažiuoja iš namų ir pamato pastatytus eismą draudžiančius kelio ženklus.
Kaune įkurtas Eismo valdymo centras, tačiau negirdėjau apie jo veiklą, funkcijas, įdiegtus transporto srautų valdymo sprendimus.
Tinkamas gyventojų informavimas leistų žinoti daugiau ir taptų patarėju pasirenkant maršrutus.
Kaunas yra didelis miestas, todėl interaktyvus žemėlapis galėtų būti vienas komunikaciją palengvinančių sprendimų ir leistų gyventojams detaliau matyti, kas vyksta ir ką planuojama daryti. Tai leistų vairuotojams susiplanuoti maršrutą. Tokį visai šaliai skirtą žemėlapį įdiegė bendrovė „Via Lietuva“.
– Vairuotojai reiškia priekaištus, kad daugybė gatvių remontuojama vienu metu.
– Negalima pagrindinių transporto arterijų remontuoti vienu metu, tačiau svarbus ne tik gatvių remonto planavimas, bet ir makromodeliavimas.
Planuojant svarbių arterijų remontą reikėtų sumodeliuoti, kaip atrodys eismas pradėjus darbus, numatyti alternatyvius maršrutus. Dabar vairuotojai dažniausiai naudojasi išmaniųjų įrenginių programėlėmis. Nors jos pateikia greičiausiai įveikiamą maršrutą, galiausiai tas maršrutas netampa greičiausias.
Gatvių remonto darbams svarbus ir sezoniškumas, nes jie gali vykti nuo pavasario iki rudens. Vėl kyla klausimų, kiek šie darbai planuojami ir derinami, kurios gatvės ir kada bus remontuojamos. Jeigu to nedaroma, verta pabandyti ir tokiu būdu galbūt pavyktų sumažinti didžiąsias spūstis.
Negalima atmesti ir objektyvių rizikų – nepavyksta laiku surengti rangovo konkurso, jis gali būti apskųstas teismui. Tuomet procedūros užsitęsia, bet galimos rizikos taip pat turėtų būti iš anksto planuojamos ir valdomos.
– Nors nesant specialistu sunku įvertinti darbų apimtį, bet vairuotojai skundžiasi, kad kartais jie vyksta neadekvačiai ilgai.
– Kaunas turi pagrindinį rangovą, kuris nuolat laimi konkursus, nusiunčia kelis darbuotojus ir kartais susidaro įspūdis, kad darbas tik imituojamas. Galbūt renkant konkurso laimėtoją reikėtų rimčiau įvertinti, kiek rangovas pajėgus skirti darbuotojų vienam ar kitam ruožui ir kaip greitai gali vykti darbai.
Nors konkursuose daug lemia žemiausia kaina, darbų terminai taip pat yra svarbus rodiklis. Galbūt būtų galima gatvę greičiau suremontuoti už didesnę kainą.
Atliekant gatvių dangos regeneravimą prieš kelerius metus plačiai buvo taikomas darbas naktį. Dabar apie tai negirdime.
Aišku, keliamas papildomas triukšmas, reikia daugiau mokėti darbuotojams, bet tai būtų vienas būdų mažinti eismo trikdžius tose vietose, kur padėtis blogiausia. Spūstyse praleistas laikas, sudeginti degalai taip pat kainuoja.
– Kritikams galima atšauti, kad užsienio šalyse rekonstruojant kelius susidaro dar didesnės spūstys, užtveriamos atskiros kelių atkarpos. Ar sutinkate, kad Lietuvoje dar nėra blogiausia padėtis?
– Visiškai teisingai. Kai pasibaigs darbai šiauriniame ir pietrytiniame Kauno aplinkkeliuose, bus gerokai lengviau. Daugelį metų dėl politinių ir ekonominių priežasčių keliams skyrėme per mažai dėmesio, infrastruktūra nebuvo prižiūrima tiek, kiek reikėtų. Dabar daug darbų darome vienu metu ir skubėdami, todėl remontas tapo intensyvesnis.
Darbų gausos padariniai erzina, tačiau gerai, kad gatvės tvarkomos ir nelaukiama, kol susidarys spūstys tik todėl, kad nebus įmanoma pravažiuoti. Taigi šioje srityje galima įžvelgti ir optimizmo.
Vis daugiau atsiranda išmaniųjų sankryžų, kuriose reguliuojamas šviesoforų veikimas po didelių renginių. Tai vienas įrankių, galinčių dar geriau valdyti eismą, atsižvelgiant į realią situaciją ir iš anksto neužprogramuojant šviesoforų veikimo fazių.
Pagaliau – viešojo transporto judrumas. Kaunas Europos mastu – nedidelis miestas, tačiau plačiai išsidėstęs ir nėra tankiai apgyvendintas. Labai sudėtinga užtikrinti, kad viešasis transportas veiktų taip, kaip Vakarų Europos didmiesčiuose, kur žmonės gyvena gerokai tankiau.
