„Aš tuo (prezidento kritika – ELTA) labai džiaugiuosi. Prezidentas daug keliauja po Lietuvą, mato situaciją. Kai kuriuose vizituose prie jo esu prisijungęs ir aš pats. Lygiai taip pat su komanda esu apvažiavęs visas 60 Lietuvos savivaldybių ir puikiai matau tą situaciją. Prezidento akcentas keliams leidžia ją (esamą situaciją – ELTA) išryškinti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M.Skuodis.
„Vienas dalykas, kai kalba pavieniai Seimo nariai, susisiekimo ministras apie tai, antras dalykas, kai kalba valstybės vadovas ir brėžia labai aiškų prioritetą. Faktas, kad dabar esame situacijoje, kai mums pavykę stabilizuoti būklę, bet jeigu norime jos gerėjimo, turime darbus spartinti“, – kalbėjo jis.
M.Skuodis pažymėjo, kad šiais metais yra padaryta daug, tvarkant didžiuosius šalies kelių projektus, tačiau bendram būklės pakėlimus reikia gerokai didesnio finansavimo.
„Pagrindines didžiųjų projektų piktžaizdes baigiame išrauti. „Via Baltica“ statybos link Lenkijos sienos, 28 kilometrai šiais metais bus pabaigti, statybos įsibėgėja paskutinėje atkarpoje. Utenos plente darbai vyksta ir noriu iki kadencijos pabaigoje pamatyti darbus atkarpoje nuo Nemenčinės iki Molėtų“, – sakė ministras.
„Vilnius–Kaunas–Klaipėda, daug remontų vyksta, deja jų prieš kelerius metus nevyko, prioritetą dėdavome kitiems keliams. Tiltai, viadukai, buvome priversti skirti 5 kartus didesnį finansavimą, negu buvo. Bet faktas, kad būklei pakelti, kuri per daugelį metų susikaupusi, mums reikia gerokai didesnio finansavimo ir tai bus visų politikų atsakomybė. Džiaugiuosi, kad prezidentas pabrėžia, jog tam reikia didesnio prioriteto“, – aiškino jis.
Ministro teigimu, šiuo metu vyksta pokalbiai ir su finansų ministre Gintare Skaiste bei premjere Ingrida Šimonyte dėl kitų metų valstybės biudžeto lėšų dalies, skirtos kelių sektoriui. Anot jo, esant galimybei, įmanomas finansavimo sektoriui padidinimas dar ir šiais metais.
„Vyksta pokalbiai dėl biudžeto, sprendžiame šiuos klausimus. Jeigu kadencijos pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija kiekvienais metais istoriškai grąžindavo po ne vieną dešimtį milijonų eurų nepanaudotų lėšų, tai pernai buvo panaudota 100 proc. lėšų, šiais metais esame – 60 milijonų pagal tai, kiek vykdome darbų ir negalime jų nevykdyti“, – sakė M.Skuodis.
„Vakar su Gintare Skaiste turėjome pokalbį apie kai kuriuos projektus, kur galime greičiau paspartinti, ir su premjere kalbame. Ir aš neturiu abejonių, kad jeigu bus galimybės, tai ir šiais metais įmanomas finansavimo padidinimas, kad pajudėtume su projektais, kurie vyksta. O dėl kitų metų galutinius sprendimus priims 141 Seimo narys ir naujai išrinktas Seimas“, – tikino jis.
M.Skuodis kalbėjo, kad šiuo metu Finansų ministerijai yra pateikti projektai dėl valstybinių kelių už 1,3 mlrd. eurų ir tai yra suma, kuri leistų gerokai pagerinti būklę.
„Šiandien esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau ir Finansų ministerijai ant stalo pateikti projektai tik dėl valstybinių kelių maždaug 1,3 mlrd. eurų sumai, kas leistų iš esmės pagerinti visą būklę, spręsti tiltų ir viadukų klausimus ir pan. Kokios bus valstybės galimybės, šį dalyką matysime ateityje“, – pažymėjo ministras.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau yra sakęs, kad G.Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.
J.Niewierowiczius teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti LAKD laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
Prezidento patarėjas teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti LAKD laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
