„Mano supratimu, šie klausimai neatitinka Seimo statute nurodytiems reikalavimams. Seimo pirmininkas privalo atsakyti klausimus tik dėl savo veiklos.
Tuo metu man užduodami klausimai išeina už Konstitucijos, Seimo statuto ir kituose teisės aktuose apibrėžtos Seimo pirmininko kompetencijos ribų“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu atsakydama į iš anksto raštu suformuluotus dalies parlamentarų klausimus tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Visus klausimus dėl Seimo disponuojamo turto sprendžia kanceliarija“, – pabrėžė ji.
Politikė taip pat tvirtino, kad Seimo nariai, kuriems kyla klausimų, gali užduoti klausimus kanceliarijai ir Vilniaus savivaldybei.
Opozicijos atstovai į tokius teiginius sureagavo neigiamai, teigdami, kad į klausimus nebuvo atsakyta, o pirmininkė melavo apie sutarties sąlygas.
Į opozicijos klausimą, kas inicijavo sutartį, Seimo pirmininkė atsakė, kad dėl dar nepasirašytos sutarties tarėsi Vilniaus miesto savivalda ir kanceliarija, kadangi parlamentas per 20 metų nesugebėjo tinkamai panaudoti teritorijos.
„Įvertinus tai, kad nuo panaudos sutarties sudarymo iki šiol, per šiek tiek daugiau nei 20 metų, nebuvo priimtas sprendimas sklypą naudoti pagal savo paskirtį ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, Seimo kanceliarija ieškojo sprendimų, kad sutartis būtų nutraukta tik suderėjus poreikius“, – komentavo ji.
Be to, ji pabrėžė, kad kaip viena iš sutartį sudarančių pusių, būtent kanceliarija vertino ar savivaldybės norimame pastatyti konferencijų centre pakaktų vietų Seimo personalo automobiliams, taip nusprendus dėl 260 vietų aikštelės.
Reaguodama į klausimus, ar įvertinta, kaip šis centras pakeis automobilių eismą ir ar dėl to yra planuojami infrastruktūros pokyčiai, V. Čmilytė-Nielsen parlamentarų paprašė kreiptis į Vilniaus savivaldybę.
„Atsakymą į šį klausimą galėtų pateikti tik Vilniaus miesto savivaldybės atstovai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos atstovų atsakymai nepatenkino
Po šių atsakymų parlamentaras Artūras Skardžius tvirtino, kad į klausimus dėl aikštelės nebuvo atsakyta nei posėdžio metu, nei anksčiau.
„Apgailėtina, kada Seimo pirmininkė, kurią išrinko parlamentas, negali ir neturi pareigos atsakyti į klausimus, nei čia, nei kur nors kitur“, – tvirtino A. Skardžius. Anot parlamentaro, ši aikštelė turėtų likti Seimui ir jo funkcijų plėtrai.
„Jeigu Seimas panorėtų, ši aikštelė liktų jo funkcijų plėtrai. Sudarykime galimybę į Seimą patekti lankytojams. Norima taip apstatyti pastatą, kad niekas negalėtų patekti“, – sakė ji.
Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad tiek pirmininkė, tiek kanceliarija meluoja teigdami, kad būtent savivaldybė pastatys reikalingas aikšteles. „Seimo pirmininkė neskaitė sutarties ar melavo. Nes kaip yra skaitoma sutartis ar yra pasirašyta, nes savivaldybė neįsipareigojo, kad bus 260 vietų aikštelė. Abi šalys įsipareigojo. Tai Seimas irgi įsipareigojo, tik įdomu iš kokių pinigų“, – tvirtino A. Širinskienė.
„Tai gal reikia pradėti skaityti sutartis ir neklaidinti žmonių“, – pridūrė ji.
Buvęs Seimo kancleris: aikštelės klausimo sprendimas yra kupinas manipuliacijų
Tuo metu, reaguodamas į situaciją, buvęs Seimo kancleris Modestas Gelbūda tvirtina, kad sprendimas dėl aikštelės vyksta skubotai, uždarame rate. Anot jo, kai pavasarį buvo pradėta tartis dėl aikštelės ateities, viskas buvo sprendžiama būtent per politikus, kurie dabar teigia, kad tai ne jų klausimas.
„Kol kas Seimo aikštelės klausimo sprendimas, mano vertinimu, buvo labai skubotas, sprendžiamas uždarame siaurame rate, kupinas manipuliacijų, patikėtas laikinam įstaigos vadovui“, – savo „Facebook“ paskyroje dalinosi M. Gelbūda.
„Birželio 26 d. Valdybos posėdžiu metu buvo teigiama, kad politikai šių klausimų nesprendžia. Jeigu iš tiesų taip būtų, tuomet kyla keletas klausimų“, – tvirtina jis. Kaip savo „Facebook“ puslapyje rašo M. Gelbūda, kai jis pavasarį nesutiko greitai Vilniaus miesto savivaldybei, tvirtinusiai apie gautą sutikimą iš Seimo pirmininkės, perduoti šios aikštelės, savivalda kreipėsi į politikus, kurie klausimą sprendė uždarų posėdžių metu.
„Kodėl Seimo Pirmininkė sutiko organizuoti uždarą Seimo valdybos pasitarimą: ar visam Seimui ir visuomenei neaktualu, kaip gali būti panaudotas vienintelis Vilniaus centre laisvas 2 hektarų žemės sklypas?“ – klausia jis.
Buvęs kancleris taip pat tvirtina, kad akivaizdu, jog platesnės diskusijos, įtraukiančios visas partijas, reikia. Bet, jo teigimu, kai buvo bandoma inicijuoti tokią diskusiją, buvusį kanclerį nutildė valdančiųjų atstovai.
„Jurgis Razma nenorėjo išgirsti mano kvietimo atvirai plačiai diskusijai, jis aiškiai pasakė, kad Seimo valdybai reiks prie to klausimo sugrįžti ir, kad „visas Seimas vargu ar turėtų balsuoti“, kad „tai būtų per stipru“, – komentuoja jis.
Anot M. Gelbūdos, teisingas kelias būtų stabdyti sutarties pasirašymą, pradėti vykdyti esamą sutartį įveiklinant sklypą pagal galimybes bei pradėti plačią politinę diskusiją.
ELTA primena, kad birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sprendimui pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, pagal kurią šalia parlamento esanti automobilių stovėjimo aikštelė būtų perleista sostinei.
Pasak sostinės savivaldybės, artimiausiu metu planuojama atlikti tarptautinę ekonominę studiją, kuri leistų numatyti kaip teritoriją prie Seimo geriausiai išnaudoti tarptautinio lygio konferencijų centrui.
Anot savivaldos atstovų šiame sklype stovintis pastatas turėtų gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, viešuoju transportu, o iki oro uosto – tik 7 km., šalia – svarbios valstybinės institucijos ir viešbučiai.
Bendradarbiavimo sutartimi Savivaldybė ne tik tvarkys šią teritoriją savo nuožiūra, bet ir įsipareigojo Seime dirbantiems bei institucijoms svečiams įrengti 260 automobilių parkavimo vietų, kuriomis jie naudotųsi nemokamai. Tikėtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė bus požeminės.
Anksčiau buvo svarstoma konferencijų centrui pritaikyti apleistus Koncertų ir sporto rūmus. Visgi, anot savivaldybės, ši vieta itin svarbi žydų bendruomenei, todėl gali būti sunku surasti bendrą sutarimą.
