„Ilgai lauktas Jonavos aplinkkelis svarbus dėl kelių priežasčių: jis ne tik išspręs Jonavai ir visai Vidurio Lietuvai itin aktualų spūsčių klausimą, pagerins eismo saugumo situaciją regione, bet ir užtikrins geresnes karinio mobilumo sąlygas karinės technikos judėjimui aplink Ruklos poligoną“, – renginio metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Skelbiama, kad Pietrytinis Jonavos aplinkkelis rytinėje pusėje prasidės nuo tilto per Nerį ties Skaruliais ir tęsis piečiau šio kelio maždaug iki Šveicarijos kaimo Jonavos rajone, kur vėl susijungs su magistraliniu keliu.
Nutiesus Jonavos pietrytinį aplinkkelį, bus užtikrintas sklandus tranzitinio transporto eismas Kauno ir Zarasų kryptimis, taip pat pagerės eismo sąlygos Jonavos gyventojams, vykstantiems į darbą Kaune ir Kauno rajone.
Jonavos aplinkkelis bus tiesiamas 2 etapais. Pirmojo statybų etapo metu bus įrengtas dviejų eismo juostų kelias, rekonstruojamas kelias Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys. Eismo pralaidumui užtikrinti, papildomai bus įrengtos 2 žiedinės sankryžos, kurias projektuojant buvo atsižvelgta į karinės technikos mobilumą bei didžiagabaritinio transporto judėjimo maršrutus. Vykdomų darbų metu bus rekonstruotas ir dešinėje pusėje esantis pėsčiųjų ir dviračių takas.
„Via Lietuva“ sutartį dėl Jonavos aplinkkelio I etapo statybų ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo pasirašė su skelbtą viešąjį konkursą laimėjusia akcine bendrove „Eurovia Lietuva“. Rangos darbus planuojama baigti per 8 mėn., darbų vertė – 4,8 mln. Eur su PVM.
II-asis Jonavos aplinkkelio tiesimo etapas šiuo metu yra projektuojamas. Baigus projektavimo darbus, planuojami rangos darbai, kurių metu numatyta nutiesti naują, beveik 7 km magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožą.
Jame suplanuota įrengti 2 naujas žiedines sankryžas, viadukus, tunelinį viaduką po esamu geležinkeliu, požeminę pėsčiųjų perėją.
Šiais metais, siekdama užtikrinti sklandų karinės technikos judėjimą šalyje, „Via Lietuva“ iš Vyriausybės paskirtų bankų laikinojo solidarumo įnašo asignavimų į dvigubos paskirties projektų įgyvendinimą ketina investuoti beveik 140 mln. eurų.
„Šiais metais esame suplanavę didelės apimties kelių infrastruktūros gerinimo darbus palink visus didžiausius strateginius karinius objektus Lietuvoje, tarp kurių ne tik Ruklos, Rūdininkų bet ir Pabradės kariniai poligonai, link Suvalkų koridoriaus vedanti kelio „Via Baltica“ dalis, svarbiausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda esantys A.Meškinio ir Krunos tiltai“, – sako įmonės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
