„Naudos ir išlaidų santykis siekia 1,3 tai reiškia, kad projekto sukuriama nauda bus 30 proc. didesnė nei jo kaina“, – pirmadienį Rygoje žurnalistams pristatė įvertinimą atlikusios „Boston consulting group“ direktorius Felix Raszewski.
Kaip rašoma analizėje, netiesioginė ekonominė nauda apima karinį mobilumą, aplinkos tvarumą, Baltijos šalių koridoriaus sinergiją, socialines naudas ir poveikį tiekimo grandinei.
„Šis projektas turės didelį teigiamą poveikį tiek kariniam mobilumui, tiek aplinkos apsaugai“, – tvirtino F.Raszewskis.
Kainos augo drastiškai, bet nauda persveria kaštus
Nuo 2017 m., kai buvo atlikta ankstesnė kaštų ir naudos analizė, projekto apimtis smarkiai išaugo, į jį buvo įtrauktos naujos regioninės stotys, jungtys su oro uostais, infrastruktūros elementai, kurių nebuvo pradinėje apimtyje. Be to, šiuo laikotarpiu susidurta su pandemija, karu Ukrainoje ir infliacija, kilusia 40 proc.
Apskaičiuota, kad projekto įgyvendinimo išlaidos sieks 15,3 mlrd. eurų. „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. eurų, panašių greitųjų geležinkelių projektų Europoje vidutinė kilometro kaina yra 24 mln. eurų.
Anot projekto vertintojų, „Rail Baltica“ sąnaudų padidėjimas susijęs su šiais veiksniais: 31 proc. augimą lėmė didesni projektavimo parametrai ir išlaidos, 51 proc. padidėjimą lėmė detalesnis kainos įvertinimas projektavimo metu, 18 proc. atsirado dėl papildomų išorinių reikalavimų ir veiksnių, pavyzdžiui, trečiųjų šalių reikalavimų, įvairių institucijų techninių reglamentų, sąveikos techninių specifikacijų, atsiradusių per pastaruosius 6 metus.
Tyrimo išvadose teigiama, kad 80 proc. „Rail Baltica“ naudos turėtų būti gaunama iš keleivinio transporto, 14 proc. – aplinkosaugos gerinimo, o 5 proc. – krovininio transporto.
Projektas taip pat integruos Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą ir kasmet didins BVP augimą 0,5–0,7 proc. punkto. Kaip teigiama analizėje, nusimato žemės vertės didėjimas, miestų, verslų, turizmo augimo veiksniai.
Projektas didina energetinį saugumą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, sumažinant emisijų suvartojimą 1,5–3,3 proc. ir remiant ES tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Projektu taip pat gerinama aplinkos apsauga ir eismo saugumas, mažinama tarša ir nelaimingų atsitikimų rizika.
„Rail Baltica“ turės įtakos nacionaliniam saugumui, įskaitant karinės logistikos ir mobilumo optimizavimą. Remiantis analize, taikos metu vėžė gali pakeisti 7 km ilgio karinės įrangos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto sugeneruojant 2–4 mln. eurų pajamų. Ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galima evakuoti nuo 95 tūkst. iki 143 tūkst. žmonių.
2024 m. prasidėjo naujas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas – iki metų pabaigos planuojama nutiesti 15 proc. visos linijos. Estijoje pradėta statyti 21 km sankasos, Latvijos pietinėje atkarpoje vyksta statybų parengiamieji darbai, o artimiausiais mėnesiais numatoma pradėti pirmųjų 13 km sankasos darbus.
Lietuvoje tiesiama 29 km geležinkelio linijos, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 km ilgio atkarpos. Be to, siekiant paspartinti statybos įgyvendinimą, ketinama pradėti sankasos statybos darbų Kauno–Latvijos pasienio ruože (168 km) viešųjų pirkimų procedūras.
Šiuo metu prie projekto plėtojimo prisideda daugiau kaip 300 vietinių ir tarptautinių įmonių iš visos Europos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
