Gatvės važiuojamosios dalies bazalto trinkelės išbyrėjusios, kai kurių jau nebėra.
Ne ką geriau atrodo ir šaligatvis. Palijus praeiviai turi įdėmiai dairytis – atsistojus ant klibančios trinkelės švirkščia vanduo.
Tokių vietų 2017-aisiais po rekonstrukcijos atidarytoje Vilniaus gatvėje – daugybė. Tiesa, kai kurias tokias gėdingas vietas paslėpė lauko kavinės. Tačiau rudenį jos atsivers visu gražumu.
Savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas dar nesibaigus Vilniaus gatvės remontui pranašavo, kad darbininkai į ją bus priversti grįžti kiekvienais metais. Ką gi, politiko pranašystė pildosi.
Neapsikentė ir įbetonavo
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patvirtino, kad nuolat prižiūrėti tenka ne tik Vilniaus gatvės grindinį: „Lietaus vanduo iš akmeninio grindinio tarpų išplauna užpildą, todėl prireikia klibančias trinkeles pataisyti, tarpus tarp jų užpildyti atsijomis.“
Vilniaus gatvėje ties kavine „Mano guru“ šaligatvio trinkelės klibėdavo po kiekvieno lietaus, kol neapsikentę darbininkai jas tiesiog įbetonavo. Panaši vieta buvo ir ties Vilniaus bei Islandijos gatvių sankirta.
Anot G.Grubinsko, trinkelių remonto darbai neužtrunka, todėl didesnių nepatogumų pėstiesiems ar gatvėje įsikūrusioms lauko kavinėms nesukeliama.
Specialistų tenka ieškoti
Savivaldybės atstovas tikino, kad kitų trūkumų ar problemų, susijusių su Vilniaus gatvės grindiniu, neužfiksuota. Ji rekonstruota buvo esą tinkamai, darbai priimti be trūkumų. Tik štai garantinis laikotarpis baigėsi, todėl ją prižiūrėti tenka bendrovei „Grinda“.
O „Grindos“ atstovai aiškino, kad Lietuvoje nėra labai daug specialistų, sugebančių tinkamai kloti grindinius: „Ir labai gerai, kad „Grinda“ tokių meistrų turi.“
Be to, klojant grindinį būtina sutvirtinti gatvės pagrindus, suformuoti gatvės juostas, po to grindinyje kiekvienam akmeniui rasti labiausiai tinkančią vietą.
„Dirbtinis intelektas tokių darbų purtosi, todėl mūsų meistrai kiekvieną akmenį apžiūri, išglosto, įvertina jo savybes ir randa jam tinkamiausią vietą“, – juokavo „Grindos“ atstovai.
Nepaliko tarpo užpildui
Vis dėlto prabėgus pirmiesiems Vilniaus gatvės eksploatavimo metams ją rekonstravusiai bendrovei „Hidrostatyba“ buvo surašytas defektinis aktas su visais trūkumais ir reikalavimu per dvi savaites juos pašalinti.
Tačiau jau anksčiau A.Zuokas perspėjo: darbininkai į Vilniaus gatvę grįš dar ne vieną kartą. Mat jis savo akimis matė, kaip darbininkai paprasčiausiai sumetė naujas trinkeles jų tinkamai neįtvirtinę.
„Kaip taip galima kloti šaligatvį, nepaliekant bent 4 milimetrų tarpų užpildui? Juk jau po pirmosios žiemos šaligatvis taps duobėtas“, – tada klausė A.Zuokas.
Kokybė jau kėlė abejonių
Klausimų jam kėlė ir bazalto trinkelių, kuriomis klojama važiuojamoji gatvės dalis, kokybė. A.Zuoko manymu, jos labiau tinka privataus namo kiemui, kur važiuoja vos keli automobiliai per dieną, o ne miesto gatvei.
Be to, jos labai nevienodai skaldytos, atrodo lyg, statybininkų žargonu, „nekondicinės“ arba tarsi skirtingų partijų likučiai. Iš tiesų bent keli darbininkai kiauromis dienomis vasarą liniuotėmis matavo bazalto trinkelių plotį.
Tačiau miesto valdžia tikino, kad tokios trinkelės numatytos projekte. Jos esą yra trijų skirtingų dydžių, nes Vilniaus gatvės važiuojamoji dalis buvo klojama vėduoklės principu, kai trinkelė sukasi atsižvelgiant į gatvės ašį.
