Nauji pakeitimai numato, kad paprastiesiems (linijiniams) kelių projektams būtų taikomi minimalūs statinio informacinio modeliavimo metodo (angl. Building Information Modeling, BIM) reikalavimai.
„Manome, kad Seimas žengė teisingą žingsnį. Dabar svarbu, kad šis sprendimas būtų atspindėtas konkrečiuose reikalavimuose kelių projektuotojams. Todėl kviečiame kelių sektoriaus dalyvius, institucijas, svarbiausią užsakovą AB „Via Lietuva“, projektuotojų asociaciją, diskusijai, kad būtų parengti konkretūs reikalavimai, atitinkantys priimtų Kelių įstatymo pataisų siekį“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, kelių tiesybos ir mokslo įstaigos yra tikros, kad skaitmeninis projektavimas ir statyba yra būtini siekiant geresnės kokybės, tikslesnės statybos medžiagų apskaitos ir greitesnio statybų proceso. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas teigia, kad kai kuriais atvejais BIM taikymas gali būti perteklinis.
„Sutinkame, kad tam tikrais atvejais BIM taikymas iš tiesų galėjo būti perteklinis (pavyzdžiui, žvyrkelio asfaltavimui gali būti taikomi mažesnio detalumo BIM reikalavimai), tačiau daugeliu atveju jis leidžia kur kas efektyviau suplanuoti darbus, tiksliau numatyti reikiamų medžiagų kiekius, detaliai pažvelgti į visus kelio sluoksnių pjūvius, tūrius, o tai reiškia – kur kas tiksliau suplanuoti darbų sąmatą nei galima numatyti projekte, braižomame ant popieriaus“, – sako Š. Frolenko.
Transporto infrastruktūros projektų bendrovės „SRP Projektas“ BIM skyriaus vadovas Vytautas Tamulėnas taip pat pritaria, kad informacinio modeliavimo metodas užtikrina efektyvesnį medžiagų panaudojimą ir darbų planavimą.
„Nėra teisinga kaltę dėl projekto išbrangimo versti BIM, ką galėjome išgirsti viešojoje erdvėje. Čia neretai minimus projektus labiausiai brangino šalies ekonominiai faktoriai ir neapibrėžtos geopolitinės aplinkybės, infliacija ir spartus atlyginimų augimas. Vis dar gausu atvejų, kai užsakovai reikalauja pernelyg plataus BIM panaudojimo. Iš daugiau nei 30-ies BIM taikymo atvejų reikalaujama kone pusės, tačiau nedetalizuojama ir nepateikiama jokių pavyzdžių, koks rezultatas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti pasiektas“, – sako V. Tamulėnas.
„Visgi turto valdytojas turi žinoti, kokių ir kiek duomenų jam reikės, tikrai nėra būtinybės rinkti visko – projektavimo etape užtenka 6 pagrindinių BIM taikymo atvejų. Tad svarbu teisingai atsakyti į klausimą, kiek iš tikrųjų skaitmeninės informacijos reikia kelio projektui, bet dėl to nebūtina atsisakyti pažangos ir vėl grįžti prie neapibrėžtumo planavime, statyboje ir eksploatacijoje“, – tikina jis, pažymėdamas, kad kelių projektams sumažinus informacinio modelio detalumo lygį, galima pasiekti tą pačią naudą.
V. Tamulėnas atkreipia dėmesį, kad BIM taikymas leidžia efektyviau panaudoti medžiagas, planuoti darbus ir ženkliai mažinti neapibrėžtumą bei klaidų riziką tiek planavime, tiek statyboje, tiek eksploatacijoje.
„Visiems projekto dalyviams turint prieigą prie vienos duomenų bazės išvengiama informacijos nesuderinamumo problemų projektavimo ir tolesniuose statybos bei statinių eksploatacijos etapuose“, – sako V. Tamulėnas, akcentuodamas, kad BIM leidžia automatizuoti pasikartojančius ar rutininius modeliavimo procesus ir informacijos valdymą, o turint standartizuotą projekto informaciją, algoritmų pagalba kur kas paprasčiau atlikti jos patikrą ir kontrolę.
Jis pridūrė, kad tam, jog BIM būtų taikomas efektyviai, neatsiejama užduotis – skatinti projekto komandos kompetencijų augimą šioje srityje.
