„The Daily Telegraph“ apžvalgininkas Matthew Lynnas teigia, kad nėra jokios garantijos, kad keliais masiškai ėmus važinėti elektromobiliams, gerokai sunkesniems už paprastus automobilius, kelių danga ims irti gerokai anksčiau negu iki šiol, nes neatlaikys tokio apkrovimo.
Britanijos Parlamento narys Gregas Knightas net kreipėsi į Britanijos vyriausybę, prašydamas išsiaiškinti, ar šios šalies tiltai ir viadukai pakankamai atsparūs ir atlaikys gerokai padidėjusį bendrą transporto parko svorį.
Be to, parlamentaras prašė ypatingą dėmesį kreipti į daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles ir pasigilinti, ar jos apskaičiuotos teisingai, atlaikys didesnį jose stovinčių automobilių svorį ir nesugrius.
Dalis tiesos šioje baimėje yra, tarkime, naujasis „General Motors“ išleistas „Hummer“ elektromobilis sveria daugiau nei keturias tonas, nors prieš dešimtmetį toks svoris lengvajam automobiliui buvo neįmanomas. Vien jo akumuliatoriai sveria beveik pusantros tonos.
Kompanija „Transport & Environment“ ištyrė, kad elektromobiliai vidutiniškai yra maždaug 300–400 kg sunkesni už įprastas mašinas su vidaus degimo varikliais.
Sunkesni automobiliai reiškia ir didesnę padangos trintį su danga bei didesnę apkrovą kelio paviršiui, o tai veda prie greitesnio kelio dilimo. Edinburgo universiteto mokslininkai skaičiuoja, kad keliai dėl elektromobilių sudyla net iki 40 proc. greičiau.
Tačiau tuo pat metu mokslininkai pažymi, kad lengvieji automobiliai turi labai mažai įtakos kelio dilimui. Dažniausia kelių niokojimo priežastis yra sunkiasvoriai autobusai ir sunkvežimiai.
Dėl viadukų ir tiltų mokslininkai ramina – pavojingoje teritorijoje gali atsirasti nebent mažesni tiltai, kurių apkrova ribojama iki 7,5 tonos, bet konstruojant tiltus, visi jie statomi taip, kad galėtų atlaikyti gerokai didesnę apkrovą negu formaliai deklaruojama.
Štai dėl daugiaaukščių aikštelių atsakymas nevienareikšmiškas. Senesnės statybos aikštelės ateityje gali tapti tikrai pavojingos, tačiau jas yra įmanoma palyginus nesunkiai sutvirtinti.
