Seimo nario teigimu, priemiesčiuose gyvenančios daugiausia jaunos šeimos yra atsidūrusios tarsi uždarame rate: savivaldybės neskiria šioms gatvėms prioritetinio dėmesio, o gyventojai nepajėgūs vien savo lėšomis finansuoti pagal esamus reikalavimus visos apimties gatvės – su šaligatviais, apšvietimu ir lietaus nuotekomis – įrengimo.
„Todėl de facto tokiose gatvėse asfaltas klojamas arba nelegaliai, arba gyventojai dešimtmečius be aiškios perspektyvos yra priversti dardėti dulkėtais žvyrkeliais,“ – sako Seimo narys konservatorius M.Skritulskas.
Pernai sausio mėn. Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis inicijavo viešą diskusija apie šią problemą, kuri tuo metu buvo aktuali net tik priemiesčio gyventojams, bet ir sodų bendrijų gyventojams. Kaip pastebi M.Skritulskas, įsigaliojus statybos techninio reglamento, kuris reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pakeitimams, sodų teritorijose gyvenantiems gyventojams nebereikės statybą leidžiančio dokumento tiesti ar rekonstruoti gatves.
„Deja, priemiesčio gyventojai vis dar yra žvyrkelio ir biurokratinių spąstų įkaitai, nors gatvės, kurių dangą norima asfaltuoti dažniausiai yra pagalbinės, t.y. netranzitinės, lokalinės, užtikrinančios privažiavimą prie atskirų objektų, jomis praktiškai nevažiuoja sunkusis transportas. Nelabai suprantama, kuo jos skiriasi nuo sodų bendrijų gatvių, kuriose iškilę gyvenamieji namai ir gyvena nuolatiniai gyventojai“, – sako kreipimąsi inicijavęs M.Skritulskas.
Kadangi nuo Seimo komitete vykusios diskusijos praėjo daugiau nei metai, parlamentaras tikisi iš Aplinkos ministerijos gauti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima supaprastinti priemiesčių gatvių asfaltavimo teisinį reguliavimą.
