Jomis medikė dalijosi su Nepriklausomybės aikštėje Kaune vykusios Saugaus eismo dienos lankytojais. Susirinkusieji galėjo pamatyti ir unikalią parodą, atskleidžiančią šiurpius važiuojant elektriniu paspirtuku patirtų traumų padarinius.
„Dantis galima susidėti, kaulų lūžiai sugyja, tačiau kai kurios patirtys neleidžia žmonėms grįžti į įprastą gyvenimą“, – kalbėjo V.Traškaitė-Juškevičienė.
Pasak medikės, itin pavojingos galvos traumos, kurios gali baigtis net mirtimi. Tokiu atveju itin svarbu kuo greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiajam.
„Dvidešimtmetė penktadienio vakarą važiavo paspirtuku, neišlaikė pusiausvyros, nukrito ir susitrenkė galvą“, – vieną pacientę prisiminė medikė. Atlikus kompiuterinę tomografiją, medikai išvydo didelį kraujo išsiliejimą ant galvos smegenų.
Neurochirurgijos klinikoje pacientei buvo atlikta operacija, kurios metu nuimta dalis kaukolės ir pašalintas krešulys. Nors mergina išgyveno, liekamieji reiškiniai neišnyko – ji galėjo nueiti tik nedidelius atstumus.
„Visiškai neaišku, kokie sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ateityje“, – pasakojo gydytoja V.Traškaitė-Juškevičienė.
Vienas tragiškiausių jos atmintyje išlikusių įvykių – paspirtuku važiavusios 26 metų moters ir automobilio susidūrimas. Sąmonės netekusi nukentėjusioji buvo nuvežta į Kauno klinikas, tačiau ten nustatyta sunki antrojo kaklo slankstelio trauma su poslinkiu.
„Tokie pažeidimai nesuderinami su gyvybe. Po paros moteris mirė“, – kalbėjo medikė.
Jos nuomone, stebuklingų receptų nėra, tačiau kai kuriais atvejais paspirtukininkams galėtų pagelbėti apsauginis šalmas. Nederėtų ant paspirtuko lipti ir pavartojus net nedidelį kiekį svaigalų.
„Didžioji dalis nukentėjusių pacientų buvo neblaivūs“, – tikino V.Traškaitė-Juškevičienė.
Praėjusiais metais pas Kauno klinikų neurochirurgus dėl važiuojant paspirtuku patirtų galvos traumų pakliuvo 23 pacientai, 2019-aisiais tokių buvo vos 4.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Ramūnas Kemzūra priminė, kad elektriniais paspirtukais gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o dviem metais jaunesni – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą.
Asmenys iki 14 metų elektriniu paspirtuku gali naudotis tik gyvenamųjų namų kiemuose ir prižiūrimi suaugusiųjų.
„Nepilnamečiai, važiuodami paspirtuku, visada turi dėvėti šalmą, suaugusieji – važiuodami kelkraščiu. Riedant kelkraščiu taip pat privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba būti įjungus šviesos signalus. Šis reikalavimas galioja ir tamsiuoju paros metu.
Elektrinėms mikrojudumo priemonės leidžiama važiuoti dviračių bei mišriais takais, o jiems nesant kelkraščiu. Jeigu šių kelio elementų nėra, tuomet leidžiama važiuoti šaligatviu. Maksimalus leistinas greitis – 20 km/val, o važiuojant pro pėsčiąjį – ne daugiau kaip 7 km/val. Per pėsčiųjų perėją transporto priemonę reikia vestis greta“, – svarbiausias taisykles primenė Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas R. Kemzūra.
Pasak jo, dviračiais, paspirtukais ar riedžiais draudžiama važiuoti šaligatviu, jeigu šalia yra tam pritaikyti dviračių takai, vežti keleivius, krovinius, būti įsikibus į kitą transporto priemonę.
Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti piniginę atsakomybę nuo 20 iki 200 eurų.
