Garsiųjų Panevėžio prekybos bazių aikštelė remonto gali nesulaukti: savininkai neranda sprendimo

Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi panevėžietė Rima. Ji teigia, kad kelias prie bazių apgailėtinos būklės, o po atlydžio tapo nebepravažiuojamas.

„Kraupus vaizdas, po atlyžio kelias nebepravažiuojamas, balos didžiulės, nežinai, kur duobė tavęs laukia ir kur gali ratą palikti. Jeigu vilkikų vairuotojai važiuoti bijo, ką jau kalbėti apie lengvuosius automobilius“, – piktinosi Rima.

Anot panevėžietės, kelias niekada nebuvo tvarkomas, jo būklė tik blogėja.

„Sovietmečiu geriau atrodė. Per penkiolika metų niekas nepasikeitė, tik dar baisiau. Visur šiukšlynas, konteinerių nėra, viskas paliekama ant rampų arba palei bortus, aplinkos niekas netvarko“, – teigė moteris.

Prieš kelis dešimtmečius čia buvo sandėliuojamos prekės miesto parduotuvėms. Vėliau logistikos ir prekybos kompleksas privatizuotas. Patalpas yra įsigijusi bendrovė „Achema“, Ričardo Lapės importo-eksporto bendrovė ir kitos įmonės. Čia, Turto bankui priklausančiose patalpose, įsikūrusi ir Panevėžio teritorinė muitinė.

Didžiausi šiuo adresu įsikūrę patalpų savininkai – „JK ranga“. Įmonės vadovas Arnoldas Kleiba paaiškino, kad pagal turimą plotą visiems patalpų savininkams yra išskirstytas ir kelio plotas. Todėl, anot jo, tvarkingas takas turi būti visų savininkų rūpestis, ypač tų, kurie jį gadina.

„Yra nurodyta bendro naudojimosi tvarka, kur pažymėta kas, kam ir kiek priklauso. Mes turime didžiausią plotą sandėlių, todėl mums daugiausia priskirta kelio, bet ne mes esame pagrindiniai tako gadintojai. Kas iš to, kai sutvarkome gatvę, o sunkiasvoriai automobiliai juos vėl išardo. Ne kartą bandėme tartis su kitais savininkais dėl kelio remonto. Jie sako, mums nepriklauso ši žemė, nors ja naudojasi, važiuoja ir gadina. Vienos įmonės vilkikų per savaitę atvažiuoja ne mažiau nei 50“, – kalbėjo A.Kleiba.

Verslininkas papasakojo ir apie kitas problemas:

„Čia vyksta ir kiti dalykai. Aikštelėje išbėgę tepalai, be to, įdomu, kur į bazių aikštelę atvažiavę vilkikų vairuotojai atlieka gamtinius reikalus, kur jie meta šiukšles. Kai kurių patalpų savininkai negeba nei tualetų, nei konteinerių pastatyti. Tada šiukšles meta į mūsų konteinerius, o mes turime sukti galvą, kaip viską tvarkyti.“

Vis tik, verslininkas pavasarį dar kartą inicijuos susitikimą su bendrasavininkais ir vėl siūlys visiems prisidėti prie kapitalinio kelio remonto.

„Juk yra bendras įvažiavimas, visi juo naudojamės ir visi turime investuoti. Bėda niekada neišsispręs, kol nesusivienys visos įstaigos, ypač susijusios su vilkikais“, – naujienų portalui JP teigė A.Kleiba.

Jei savininkai dėl to nesutars, A.Kleiba žada tvarkyti jo įmonei priklausantį kelio ruožą.

„Norime ne tik duobes sutvarkyti. Turiu planą, vidinę kiemo dalį, kur įsikūrę mūsų nuomininkai ir kuria pravažiuoja mūsų nuolatiniai klientai, išasfaltuoti, kad jie galėtų tvarkingai privažiuoti, turėtų kur parkuotis. Kaimynams siūlysime atitvarus statyti, kad vilkikai čia nevažinėtų“, – planais dalinosi A.Kleiba.

Adresu Ramygalos g. 151 įsikūrusios importo-eksporto bendrovės vadovas Ričardas Lapė atsakomybės už kelių gadinimą kratosi ir teigia, kad per dieną į jo įmonę atvažiuoja vos 1–2 vilkikai. Jie, esą taip kelio neardo, kaip į muitinę atvykę sunkiasvoriai.

„Pagrindinė problema – muitinė, į kurią nuolat važiuoja sunkvežimiai, kurių bendras svoris yra iki 40 tonų. Tai ar galite įsivaizduoti, kas darosi iš to kelio. Muitinės pastatas priklauso Turto bankui, savo privažiavimo prie pastato jie neturi“, – sakė R.Lapė ir pridūrė, kad „JK Ranga“ dėl kapitalinio kelio remonto ne kartą iniciavo susitikimus, tačiau klausimas taip ir lieka neišspręstas, nes nėra bendro susitarimo.

Valstybės valdomo Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius, paaiškino, kad Turto bankas centralizuotai valdo valstybės turtą, įskaitant ir Panevėžio teritorinės muitinės infrastruktūrą. Turto bankas valdo tik mažą teritorijos dalį, joje veikia daugiau įmonių, kurios užsiima logistika, taip pat teritorijoje juda su sunkiasvoriu transportu.

„Kartu su vienu bendrasavininku jau remontavome kelią praėjusiais metais, prisidėjome. Pavasariop vėl matome tą pačia problemą, kaip ir kiti bendrasavininkai“, – teigė K.Vaitkevičius.

Anot jo, vienas iš bendrasavininkų buvo parengęs sąmatą kapitaliniam kelio sutvarkymui, Turto bankas išreiškė pritarimą remontui, buvo pasiruošęs prisidėti lėšomis.

„Deja, kiti trys bendrasavininkai tokio noro neišreiškė ir projektas sustojo. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir prisidėti, kai tik kiti bendrasavininkai bus pasiryžę imtis darbų. Manome, kad tinkamiausias sprendimas šioje situacijoje būtų bendras visų bendrasavininkų sutikimas remontui“, – sakė K.Vaitkevičius.