Prieš jūsų akis įvyko avarija? Ar žinote, kokius veiksmus atlikti pirmiausia?

Nepaisant to, kad avarijų ir sužalotų žmonių bėgant metams mažėja, niekada negalime žinoti, kada nelaimė atsitiks mums, arba mūsų panosėje. Jei taip nutiktų – ar žinote, kaip teisingai elgtis, kad nepakenktumėte nei sau, nei tam eismo dalyviui, kuriam bandote padėti? Į tai šį kartą ir gilinasi Autoplius.lt

Jei netikėtai pirmieji atsidūrėte eismo įvykio vietoje, o galbūt incidentas nutiko prieš jūsų akis, yra keletas veiksmų, kuriuos būtina atlikti, kad įvykusi avarija nebūtų antro įvykio priežastimi ir, žinoma, dėl to, kad nukentėjusiems būtų galima kuo greičiau suteikti būtinąją pagalbą.

Vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti – įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė ar net visi kartu. Jei pagalbą iškviesite iš karto – atlikinėjant kitus veiksmus ji jau bus pakeliui.

Nieko nelaukdami pastatykite savo automobilį kelkraštyje ir įjunkite avarinius žibintus. Jei avarija įvyko iš karto už posūkio, pastatykite savo transporto priemonę dar prieš posūkį, kad atvažiuojantys eismo dalyviai avarinius žibintus matytų kuo anksčiau ir įvažiuodami į posūkį galėtų pasirinkti atitinkamą greitį.

Ši vieta itin svarbi, jei avarija įvyko tamsiu paros metu, intensyviai sningant, lyjant ar esant rūkui. Jei turite žibintuvėlį, atšvaitą ar specialią liemenę – tai gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį. Jei sustojote ne vienas – paprašykite kitų vairuotojų daryti tą patį iš kitos pusės.

Jei yra galimybė – patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Priklausomai nuo eismo įvykio tipo, būtina užtikrinti, kad automobiliai nesukeltų dar skaudesnių pasekmių. Jei varikliai kūrenasi – išjunkite degimą. Jei yra nestabilūs – užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais. Jei dėl išsiliejusių degalų ar kitų priežasčių įžvelgiate gaisro riziką – atjunkite akumuliatorių.

Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Visų pirma bandykite su jais pasikalbėti, paklausti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Gal nuskambės ne itin maloniai, tačiau visų pirma eikite prie tų, kurie neskleidžia jokio garso.

Jei žmogus rėkia ar verkia – vadinasi jis kvėpuoja. Taip pat – jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Gali būti, kad avarijos metu žmogus išlėkė iš automobilio.

Jei nesate gydytojas ir nesugebate patikrinti kas nutiko sužeistajam – visuomet galvokite, kad žmogus gali būti patyręs galvos, kaklo ar stuburo traumą, kurios yra tiesiog nematomos. Tad bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti. O gal ir dar brangiau.

Judinti tokius nukentėjusiuosius galima tik tokiu atveju, jei jiems gresia akivaizdus pavojus: sudegti, nuskęsti ar uždusti. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą. Jei įmanoma, tai darykite ne vieni, o su pagalba.

Jei radote nukentėjusiųjų, kurie yra be sąmonės ir nejuda – įsitikinkite ar jie kvėpuoja. Jei kvėpavimas lėtas – patikrinkite ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Jei kvėpavimo nėra – perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Tuomet pradėkite gaivinimą.

Jei tektų gaivinti be sąmonės esantį žmogų – primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Būtent paspaudimai yra svarbiausi.

Jie pompuoja širdį bei varinėja kraujotaką, kuri ir yra svarbiausia smegenims. Viską kartoti reikia iki tos akimirkos, kol šalia jūsų atsidurs greitosios medicinos pagalbos medikai ir perims darbą.

Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 – 5 cm gylio. Vieta, kurią reikia spausti – maždaug 2 pirštai nuo krūtinkaulio apačios. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją. Daina, kurios ritmu atlikinėjimas dirbtinis kvėpavimas – „Bee Gees – Stayin Alive“.

Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaidas. Jei turite po ranka vaistinėlę – apvyniokite švariu bintu ir stipriai užspauskite. Jei vaistinėlės nėra – galima panaudoti džemperį, kelnes, marškinėlius ar bet kokį kitą rūbą, kurį būtų galima surišti.

Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra – pabendraukite su nukentėjusiais. Kalbėkite ramiai, stenkitės nuraminti eismo įvykio dalyvius ir nekelti panikos. Avarijose dalyvavusius žmones dažnai apima šokas ir jie esamuoju metu nejaučia skausmo, todėl juda, nusiima striukes, batus ar kitus rūbus. Stenkitės neleisti jiems to daryti.

Nuimtas batas kartais gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių, sausgyslių plyšimą. Jei bendrauti pavyksta – galite paklausti apie eismo įvykio eigą. Tokiu atveju galėsite suteikti dar daugiau informacijos atvykusiems medikams.

Taip pat labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kad greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius. Jei įmanoma – padarykite jiems vietos. Atvykus – parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti.

Nebent, žinoma, iš medikų gausite kitokius nurodymus: laikyti prispaudus žaizdą ar padėti panešti. Kol medikai dirba – suteikite jiems visą informaciją apie tai, kokius veiksmus atlikote bei ką jums pasakojo avarijos dalyviai.

Tai – pagrindiniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti, siekiant padėti eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms. Tačiau stipriai rekomenduojame pasigilinti į tai, kaip atlikti kai kuriuos iš aprašytų veiksmų. Ypač – dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada ir neprireiks. O gal prireiks vos 1 kartą. Tačiau ir viena išgelbėta gyvybė to verta.