Didžiausia transporto žalos išmoka už šių metų pradžioje įvykusį autoįvykį siekė beveik 98 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Kaip pažymi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, viena iš priežasčių, turėjusių įtakos transporto žalų skaičiaus padidėjimui – permainingos ir nepastovios oro sąlygos.
„Šių metų pradžia vairuotojams nebuvo palanki ir kėlė nemažai rūpesčių. Dėl itin permainingų oro sąlygų anksčiau nei įprasta keliuose atsivėrė duobės, taip pat dažnai oro sąlygos apsunkindavo ir patį eismą.
Oro temperatūros svyravimai, kai dieną laikydavosi lengva pliusinė temperatūra, o naktį pašaldavo, lėmė, jog vairuotojams dažnai tekdavo vairuoti susidarius plikledžiui, ir tai visada yra didelis rizikos faktorius“, – sako G.Petrikas.
Kaip pažymi draudimo ekspertas, pastebimai išaugo ir vidutinė transporto žalos suma. Šių metų sausį ji vidutiniškai siekė 1750 eurų. Lyginant su vidutine žalos suma tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. ir 2022 m., ji išaugo, atitinkamai, 150 ir 400 eurų.
„Tokiam sparčiam vidutinės žalos augimui įtakos galėjo turėti ir bendras naujų ir naudotų automobilių kainų augimas. Remiantis automobilių rinkos apžvalgos duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina 2023 m. pakilo 400 eurų, o naujo 3,3 tūkst. eurų. Paraleliai augo ir automobilių detalių kainos bei remonto darbų įkainiai“, – komentuoja G.Petrikas.
Ekspertas taip pat išskiria ir vis jaunėjantį Lietuvos automobilių parką, kadangi naujų transporto priemonių lietuviai įsigyja vis daugiau.
„Džiugu, kad lietuviai vis dažniau renkasi naujus automobilius – 2023 metais naujų automobilių rinkos apyvarta augo net 16,5 procento. Tai irgi lemia didesnes žalų išmokas, kadangi naujų automobilių detalės, reikalingos remontui, dažniausiai kainuoja brangiau.
Taip pat šių automobilių remonte dažnai taikomi ir technologiškai pažangesni sprendimai, kurie irgi padidina remonto, o tuo pačiu ir žalos vertę“, – teigia draudimo bendrovės atstovas.
Remiantis Lietuvos kelių direkcijos bei Lietuvos kelių policijos pateikiamais duomenimis, šių metų sausio mėnesį fiksuoti 272 eismo įvykiai, tai yra 19 proc. daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, kai jų buvo užfiksuota 228 vnt.
Pasak G.Petriko, svarbu paminėti, kad reikšminga transporto įvykių dalis yra neataskaitiniai įvykiai, kai eismo dalyviai nekviečia pareigūnų ir patys užpildo deklaracijas. Dažniausiai tai yra smulkūs autoįvykiai, kurių metu nenukenčia žmonės, nepadaroma žala keliams ir jų infrastruktūrai, ir visi autoįvykio dalyviai sutaria dėl jo aplinkybių.
