„Molkelis“, – tokiu naujadaru Miškinių gatvę pakrikštijo gyventojai. Jie vylėsi, kad prieš svarbų NATO susitikimą ji bus tinkamai sutvarkyta, tačiau iš remonto išėjo šnipštas.
Tad dabar Miškinių gatvė atrodo net blogiau nei prieš remontą, vykusį prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui.
Dokumentuose mini skaldą
Kelio ženklas, ribojantis greitį iki 20 kilometrų per valandą, ir dar informacinė lentelė po juo, informuojanti apie kylančias dulkes, dabar Miškinių gatvėje atrodo komiškai.
Mat pati gatvė – purvynė. Miškinių gatvės gyventojai, susipažinę su remonto darbų projektu, prisiminė, kad jos pagrindas turi būti skalda. Taip buvo nurodyta dokumentuose.
„Kur dingo skalda – galbūt į kitą objektą išvažiavo?“ – klausė jie. Abejonių jiems sukėlė ir darbų kokybė, nes praėjo mažiau nei pusmetis, o gatvė darosi netinkama važiuoti.
Per NATO viršūnių susitikimą Miškinių gatvė buvo naudojama techniniam transportui.
Išvardijo atliktus darbus
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pasakojo, kad prieš svarbų renginį buvo įrengtas 1,25 kilometro ilgio laikinas kelias gyventojams ir techniniam transportui.
Į šį kelią pateko ir 350 metrų neasfaltuotos Miškinių gatvės.
G.Grubinskas išvardijo šiuos už 90 tūkst. eurų atliktus darbus: iškastas augalinis gruntas, įrengtas skaldos pagrindas, kelio viršutinio sluoksnio danga įrengta iš nesurištųjų mišinių ir gruntų. Anot jo, viskas atlikta laikantis Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių reikalavimų.
„Įprastomis sąlygomis toks dangos mišinys lengvai prižiūrimas, atsiradusias duobes galima operatyviai išlyginti greideriu. Tačiau dėl staigaus oro temperatūros pokyčio didelis kiekis sniego per trumpą laiką ištirpo, o dėl įšalusios žemės vanduo nespėjo susigerti, todėl smulkios mišinio dalelės pažliugo“, – aiškino G.Grubinskas, kodėl Miškinių gatvė pavirto purvyne.
Prižiūri patys gyventojai
Gyventojai jau 18 metų prašo išasfaltuoti šalia „Litexpo“ parodų centro esančią Miškinių gatvę. Vietoj to vasarą ją suremontavo taip, kad net ir nedideliu greičiu važiuojant automobiliu kildavo dulkių debesys.
Prieš remontą, nors ir neasfaltuota, gatvė buvo suplūkta.
Miškinių gatvę remontavo ir patys gyventojai. Kad lyjant tekantis vanduo neplautų privačių sklypų, jie savo lėšomis įrengė nuotekų šulinį.
Prieš NATO susitikimą remontuodami gatvę kelininkai jį buvo užpylę, tad jau per pirmąją liūtį gatvė pradėjo skęsti ir gyventojams teko atkasti šulinį.
Gėda ne tiktai Vilniui
Kad gatvė buvo suremontuota netinkamai, Miškinių gatvės gyventojai įspėjo premjerę Ingridą Šimonytę, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, prezidento vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę ir merą Valdą Benkunską.
Anot jų, jeigu į NATO susitikimą atvykę svečiai ir nevažiuos Miškinių gatve, iš jos kylantys dulkių debesys tikrai bus matyti nuo Lazdynų tilto, kuris yra visai šalia.
Miškinių gatvės gyventojas Tadeušas Belopetrovičius stebėjosi: Miškinių gatvės problema sostinės valdžiai seniai ne naujiena, tai kodėl trumpa atkarpa prieš NATO susitikimą nebuvo tinkamai suremontuota?
„Kai mūsų močiutės kviesdavosi svečių, bent trobose apsišluodavo“, – šyptelėjo Miškinių gatvės gyventojų atstovas T.Belopetrovičius prisimindamas prašymus išasfaltuoti gatvę.
Sąrašas – iki 2026 metų
Tačiau savivaldybė atsakė, kad asfaltuojamų gatvių sąrašas sudarytas iki 2026 metų, Miškinių gatvė į jį įtraukta.
Gyventojai sutaria, kad toks valdininkų atsakymas reiškia, jog asfalto jie dar ilgai nematys. Juk per tuos metus, kai to prašo, Miškinių gatvė asfaltavimo darbų sąrašuose kilo į viršų, o paskui vis nusileisdavo žemyn.
Juo labiau kad savivaldybė užsimojusi ne tik asfaltuoti gatvę, bet ir įrengti lietaus nuotekų sistemą, šaligatvius, apšvietimą.
Tai dar labiau sustiprina gyventojų abejones, nes jie žino, kad nuotekų sistemos be siurblinės dėl išskirtinio gatvės reljefo įrengti neįmanoma.
Jau ketino rinkti pinigus
Netekę kantrybės Miškinių gatvės gyventojai jau prieš keletą metų ketino surinkti pinigus ir dalį kelio suremontuoti patys. Tik kelininkai jų entuziazmą atvėsino paaiškinę, kad gatvės privačiomis lėšomis be savivaldybės leidimų neasfaltuos.
Kai gyventojai kreipėsi į savivaldybę, valdininkai pareiškė, kad pirmiausia reikia parengti projektą. Ir ne bet kokį, o tokį, kuriame būtų numatyti šaligatviai, lietaus nuotekų sistema, apšvietimas.
Ir gyventojams nusviro rankos. Vien parengti projektą prireiktų 5–7 tūkst. eurų, bet blogiausia, kad finansinė tokio remonto našta jiems būtų nepakeliama.
Beje, gyventojus tenkintų ir kitas gatvės remonto būdas – ją tereikėtų išpilti frezuotu asfaltu, bet savivaldybė nesutiko ir su tokiu pasiūlymu.
