„Visų pirma, labai gerai, kad tiek Vyriausybė, tiek visi sprendimų priėmėjai pagaliau išgirdo, jog Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimas yra per mažas. Džiaugiuosi tuo, kad atsirado suvokimas ir tikiu, jog jis išliks ir kitų biudžetų svarstymuose, tai svarbiausia dalis“, – Eltai teigė Š.Frolenko.
„Konkretus pasirinktas kelias man asmeniškai ne iki galo aiškus. Suprantu, kad dalis lėšų bus įtraukta į KPPP programą, dalis lėšų bus numatyta kitose biudžeto eilutėse. Bendras sprendimas yra džiuginantis, geras, iš kitos pusės, jeigu KPPP didėja tik 40 mln. eurų, tai reiškia, kad didžiausia problema liks neišspręsta“, – pažymėjo jis.
Kyla klausimų dėl savivaldybių, LAKD lėšų įsisavinimo
Vis tik Š.Frolenko tvirtino, kad savivaldybės europinių pinigų nepamatys, o jų finansavimo dalis padidės 10–12 mln. eurų, kas niekaip neatsveria infliacijos lygio, kuris yra nutikęs per pastaruosius kelis metus. Taip pat, jam kilo klausimų, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) galės tinkamai įsisavinti lėšas.
„Kyla klausimas, ar europinės lėšos nebus per sudėtingos lėšos? Ar LAKD tikrai jas galės įsisavinti kitais metais, ar nebus tam kliuvinių ir ar nebus situacija, kai formaliai lėšų yra, bet de facto jos pasieks tik kažkada? Kitas svarbus momentas, antra medalio pusė, tos europinės lėšos buvo suplanuotos keliams, tik vėlesniais metais, 2025–2027 m.“, – sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.
Problema suprasta, bet sprendimas nėra tvarus
Galiausiai jis aiškino, kad gerai yra tai, jog Vyriausybė rado sprendimus kaip būtų galima padidinti lėšas kelių sektoriui kitų metų valstybės biudžete, tačiau sprendimas, anot „Lietuvos kelių“ vadovo, nėra tvarus atsižvelgiant į ilgametę perspektyvą.
„Ką padaro Vyriausybė, jeigu dekonstruoti sprendimus, tai ji ateities sąskaita perkelia lėšas čia, bet ar ateityje atras kitų resursų, tai – pažado ar garantijos nėra. Reziumė – gerai, kad problema yra suprasta, jog Vyriausybė rado sprendimus, politinį sutarimą. Ar tai yra tvaru? Ne, tai trumpalaikis, vienmetis sprendimas, kuris nesprendžia problemos iš esmės“, – tikino Š.Frolenko.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, jog trečiadienį Vyriausybei patikslinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, deficitas sieks 3 proc., o keliams bus skirta 872 mln. eurų – 157 mln. eurų daugiau, negu buvo pirminiame projekte.
Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį žurnalistams sakė, kad Vyriausybė ketina pakoreguoti 2024 m. projektą ir jame numatyti didesnį finansavimą keliams. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Biudžeto projektas Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
