Kelias – gyvūnų autostrada
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau išmokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų po susidūrimų su laukiniais gyvūnais kelyje žaloms padengti. Tai beveik siekia per visus praėjusius metus išmokėtą sumą, o bendrai rugsėjo mėnesį su transportu susijusių nuostolių apimtys išaugo 25 proc.
Keletas tokių tagiškų įvykių nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, kai automobiliui susidūrus su briedžiu, jo vairuotojas mirė pakeliui į ligoninę, o Vilniaus rajone ant kelio iššokusi stirna sukėlė trijų automobilių avariją.
Į kelią išbėgančius gyvūnus galime vadinti vienu didžiausių pavojų vairuotojams, nes jų elgesys yra neprognozuojamas, o rudenį prasidėjusi ruja paskatina jų migraciją.
„Rudenį kelyje galime sutikti gerokai daug gyvūnų, nes tuo metu yra jų rujos metas. Gerokai daugiau ir stambiųjų gyvūnų, pavyzdžiui, briedžių, kurių reiktų itin saugotis.
Gyvūnai aktyviausi būna auštant ir temstant, todėl važiuojant tokiu metu reiktų būti ypač budriems“, – perspėja saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis.
Dažniausiai negalime nuspėti, kada stirna ar briedis sugalvos šokti į kelią, nebent jau matome jį vaikštinėjant šalikelėje, vis dėlto norint išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu svarbiausias kriterijus – važiavimo greitis, kuris lemia ir stabdymo kelią.
„Pastebėjus gyvūną, pirmas žingsnis – susimažinti važiavimo greitį. Važiuojant su artimomis šviesomis saugus greitis yra 50 km/h, o tolimomis – 80 km/h, tada stabdant sustojame toje kelio atkarpoje, kuri yra matoma.
Be to, reiktų atkreipti dėmesį, kad gyvūnų elgesys nėra prognozuojamas, jis perbėgęs kelią bet kuriuo metu gali apsisukti ir sugalvoti grįžti. Kai kurie gyvūnai juda grupėmis, tai reiškia, kad po pirmo gyvūno ant kelio gali iššokti dar keli“, – tikina K.Povilaitis.
Tam, kad susidūrimo su gyvūnu tikimybė būtų sumažinta, svarbu ne tik pasirinkti saugų greitį, tačiau ir užtikrinti, kad aplinkos matomumas būtų maksimaliai geras.
„Svarbu pasirūpinti, kad automobilio valytuvai būtų tvarkingi, gerai valytų, nepaliktų ant stiklo dryžių, kad langai tiek iš išorės, tiek iš vidaus būtų švarūs. Taip pat būtina tinkamai susireguliuoti žibintus, kad jie šviestų tinkamai ir užtikrintų gerą kelio matomumą. Būtina atkreipti dėmesį į meteorologines sąlygas, kelio būklę“, – ko reikia saugiai kelionei vardija K.Povilaitis.
Kaip skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba, šiais metais iki spalio 11 dienos, preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, užfiksuoti 4 764 susidūrimai su gyvūnais (26 proc. visų eismo įvykių). Iš jų įskaitinių įvykių – 24. Žuvo vienas žmogus. Iš viso sužeisti 28 žmonės. O tokių įvykių per šešerius metus – beveik padvigubėjo.
Nukritę lapai prilygsta plikledžiui
Rudenį pasileidus į kelionę greičiausiai sutiksite kelio ruožą, kuris bus padengtas nukritusiais ir permirkusiais medžių lapais, kurie bus prispausti prie asfalto.
Dažnai girdima,kad tai prilygsta plikeldžiui, nes automobilis praranda sukibimą su kelio danga, o K.Povilaitis tokį teiginį patvirtina.
„Taip, tokiu atveju kelias pasidengia purvo plėvele, automobilis praranda sukibimą su keliu ir vairavimo sąlygos yra panašios į važiavimo plikledžiu“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Tam, kad būtų išvengta automobilio slydimo, o tuo pačiu ir nemalonaus eismo įvykio, vairuotojas turėtų neskubėti ir būti dėmesingas.
„Be to, kad pamačius tokį kelio ruožą reiktų susimažinti greitį, reiktų vengti staigių judesių tiek vairu, tiek pedalais, ypač posūkiuose. Svarbu būti budriems, nes akimirką nukreiptas žvilgsnis į telefoną ar navigaciją, radijo imtuvą gali kainuoti brangiai“, – pataria vairavimo mokytojas.
Provėžos – žingsnis iki nelaimės
Prasidėsiantis lietingas metų periodas taip pat pavojingas, nes drėgna kelio danga taip pat tampa slidi, automobilį yra sunkiau sustabdyti, kyla grėsmė, kad jis taps nevaldomas.
„Jeigu kelio danga yra padengta vandeniu, ilgėja stabdymo kelias, todėl reikia palikti saugų atstumą nuo kito automobilio. Yra tokia tarsi nerašyta taisyklė, kuri nurodo, kad reikia palikti tokį atstumą, kokį rodo automobilio spidometras.
Pavyzdžiui, jeigu važiuojame 50km/h greičiu, turėtume palikti 50 metrų atstumą nuo priekyje esančio automobilio, o vasarą, esant geroms eismo sąlygoms galime jį padalinti į dvi dalis, tuomet reiktų palikti 25 metrus“, – pamoko saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris.
Iškritęs lietaus vanduo kaupiasi ant kelio, todėl išauga tikimybė patirti akvaplanavimą (akvaplaningą), kurio metu automobilis praranda sukibimą su kelio danga.
„Akvaplaningo metu automobilis ima tarsi plaukti vandeniu, nes praranda sukibimą su kelio danga, padangos nespėja išstumti tiek vandens, kiek tuo metu yra ant kelio.
Šis reiškinys priklauso nuo daug įvairių veiksnių: automobilio masės, padangų pločio, jų protektoriaus gylio, vandens kiekio ir greičio.
Tuo metu, kai važiuojame, mes nepakeisime nei automobilio masės, nei padangų, todėl svarbiausia yra susimažinti greitį ir jį sumažinti gana drastiškai, kad padangos spėtų išstumti vandenį ir automobilis liktų stabiles“, – grėsmingą reiškinį paaiškina A.Bonakeris.
Lietuvos kelių kokybė nepasižymi itin gera būkle, todėl neretai keliuose sutinkame automobilių srauto, ypač sunkiasvorio transporto, įspaustas duobes – provėžas, kuriose patirti šį nemalonų reiškinį yra didelė.
„Būtent provėžose dažniausiai patiriamas akvaplaningas. Jeigu matome, kad ten pateksime, svarbiausia yra susimažinti greitį, nes automobilis gali tapti nekontroliuojamas.
Siūlyčiau vengti tokių vietų, kuriose yra provėžos, tačiau jeigu tuo keliu reikia važiuoti neišvengiamai, reikėtų važiuoti arčiau dešinio krašto. Kelyje dažniausiai yra dvi provėžos, todėl tą, kuri yra arčiau dešinio krašto, reikėtų apžergti, taip jos išvengti.
Nerekomenduoju važiuoti arčiau kairiojo krašto ir bandyti išvengti kairiosios provėžos, nes tokiu atveju kyla tikimybė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir susidurti“, – kaip saugiai važiuoti provėžomis pataria saugaus eismo ekspertas.
Prievolė būti matomam
„KOG instituto“ atliktas tyrimas parodė, jog net 4 iš 10 lietuvių nedėvi atšvaito tamsiu paros metu, o ištyrus 2020–2022 m. eismo įvykius nustatyta, kad tai buvo net 43 asmenų žūties priežastis.
Saugaus eismo ekspertas taip pat pastebi, kad tamsiuoju paros metu pėstieji vis dar nėra pratę dėvėti atšvaitų, taip pat neretai būna apsirengę tamsios spalvos drabužiais, todėl pastebėti tokį žmogų yra itin sudėtinga.
„Mūsų šalyje vis dar neįprasta nešioti šviesą atspindinčius elementus. Kitose šalyse sezoninė apranga dažnai jau būna su integruotais tokiais elementais ir tai iš dalies pagerina situaciją. Deja, bet čia to nėra“, – pasakoja K.Povilaitis.
Pašnekovai ragina naudoti atšvaitus, kad būtų išvengta didelių nelaimių, o kartais net išgelbėtos gyvybės. Taip pėstysis ar dviratininkas apsaugos ne tik save, bet ir automobilio vairuotoją.
„Pėstieji turi saugoti save, nereikia klaidingai manyti, kad jeigu tu matai automobilį iš toli, tai ir jo vairuotojas tave mato. Važiuojant tolimosiomis šviesomis vairuotojas mato apie 300 m, o trumposiomis – dar mažiau, todėl atšvaitai gelbėja.
Rekomenduočiau nešiotis ir žibintuvėlį, kurie nėra brangūs, bet judanti šviesa dar geriau pastebima. Matant, kad atvažiuoja automobilis, galima juo pašviesti į jo pusę, žinoma, nereikia šviesti vairuotojui į akis, tačiau taip vairuotojas dar labiau atkreips dėmesį“, – rekomendacija dalijasi A.Bonakeris, kuris kartu pastebi, kad gyventojai vis dažniau dėvi atšvaitus, tačiau ne visada tai daro teisingai.
Teigiama, kad juostinį-spyruoklinį atšvaitą svarbu pritvirtinti ant drabužio rankovės šiek tiek aukščiau rankos riešo ar ant kojos blauzdos. Pakabinamąjį atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių ar jų kišenės, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
Pareigūnai savo pranešime informuoja, kad už Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą gresia baudą nuo 20 iki 40 eurų, o eismo įvykio atveju bauda gali siekti net 230 eurų.
