Su portalu lrytas.lt savo kasdienybe pasidalijo greitosios medicinos pagalbos vairuotojas Paulius (aut. past. – vardas pakeistas, redakcijai žinomas), nenorėjęs atskleisti tikrojo vardo.
Piktinasi, kad nėra jokio suvokimo
Pašnekovas piktinosi, kad vis dar dauguma vairuotojų nepraleidžia skubančio greitosios medicinos ekipažo. Anot jo, kitose Europos šalyse ant viadukų ir kitose vietose yra milžiniški plakatai, primenantys, kaip praleisti specialųjį transportą.
„Įsivaizduokite, dirbate greitosios pagalbos tarnyboje, už jūsų nugaros reanimuojamas vaikas, o jums reikia pasiekti ligoninę, – pradeda pasakojimą jis. – O visi vairuotojai prie šviesoforo kaip važiavo, taip ir sustojo. Jie negalvoja, ką darys, jei greitosios automobilis atvažiuos iš galo – kaip aš sugebėsiu pasitraukti ir praleisti specialųjį transportą?“
Paulius teigė, kad vairuodamas Lietuvoje ar užsienyje yra visada pasiruošęs pasitraukti į šoną ir nesustoja viduryje juostos, jei reikėtų praleisti skubantį kolegų ekipažą ir taip sudaryti plyšį. Dažnu atveju vairuotojai vieni tarp kitų nepalieka nė kiek vietos, todėl prireikus negali pasitraukti, todėl dar labiau pablogina situaciją.
„Nėra jokio suvokimo, kad iš galo didžiuliu greičiu gali atvažiuoti greitoji pagalba, nes automobilio viduje miršta žmogus“, – tęsė jis, pridurdamas, kad tokioje situacijoje gali atsidurti bet kurio žmogaus artimasis: tėvas, motina ar vaikas.
Kiekvienas vairuotojas privalo suvokti savo pareigas ir atsakomybes eisme, patikino kalbintas pašnekovas. Iš jo patirties, kelią duoda vos keli procentai vairuotojų, o daugumai, atrodo, tai nerūpi.
Tačiau tokiose situacijose gelbėja įmontuoti registratoriai. Pauliaus manymu, iškart po pamainos pabaigos turėtų būti peržiūrima filmuota medžiaga, o KET pažeidėjai perduoti Kelių policijai. „Per vieną dieną tūkstančiai vairuotojų prarastų teises ir laikys iš naujo“, – įsitikinęs greitosios medicinos pagalbos vairuotojas.
Ugniagesiai ir pareigūnai taip pat susiduria su iššūkiais
Su šia problema susiduria ir daugiau tarnybų. „Ačiū, kad praleidžiate“, – tokius specialius lipdukus ant Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos naudojamo transporto yra užklijavę darbuotojai. Visgi nėra nustatyta, kiek yra efektyvu transporto priemones papuošti tokiais lipdukais. Informaciją, kaip praleisti specialųjų transportą, dalijamasi kitais viešinimo būdais.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus portalui lrytas.lt patvirtino, kad ugniagesių gelbėtojų pajėgoms skubant į iškvietimus, tenka dažnai susidurti, kad vairuotojai nežino, kaip elgtis ir praleisti ekipažą.
„Būna, kad dažnai blaškosi eismo juostoje, nežinodami, kokį sprendimą turėtų priimti, taip pat dažnai neįvertina ir transporto dydžio, kad specialiajam transportui galėtų laisvai pravažiuoti.
Didžiausias pavojus vykstant į iškvietimus kyla įveikiant sankryžas. Vairuotojai, išgirdę garso signalą, labai dažnai nesulėtina greičio prieš sankryžas, ypač jei jiems dega žalias šviesoforo signalas, ir dažnai net priima sprendimą greičiau už kitus vairuotojus įveikti sankryžą“, – teigė G.Ruočkus.
Vairuotojų nepakankamas atidumas taip pat pastebimas, pasak atstovo, kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykio vietą vyksta keliomis spec. transporto priemonėmis – kolona. Vieną transporto priemonę praleidžia, o kitų – nebe, arba praleidžia, sukeldami pavojingas situacijas.
Kadangi gelbėtojų technika sunkiasvorė, vežamos gesinimo medžiagos ir įranga, todėl stabdyti ir manevruoti yra sudėtinga.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai antrina, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepraleidžia specialiųjų tarnybų transporto.
„Tokie pažeidimai greičiausiai nebūna tyčiniai, bet būna, kad vairuotojai per vėlai pastebi artėjančias specialiąsias transporto priemones su įjungtais švyturėliais. Dalis jų pasimeta ar nežino, kaip tinkamai turi būti praleidžiamas artėjantis specialusis transportas (būna, kad ir sustoja viduryje gatvės arba traukiasi tik į dešinę pusę, kaip reglamentavo ankstesnės Kelių eismo taisyklės)“ – pastebėjimais su portalu lrytas.lt dalijosi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Primena pagrindines taisykles
Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas patikino, kad eisme ši problema išties egzistuoja, tačiau liepą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas, kurio metu sostinėje buvo eismo ribojimų ir kitų pokyčių, didelių nesusipratimų nesukėlė.
Iš tiesų – jokių incidentų per NATO renginius Lietuvoje nebuvo, patikino Lietuvos kelių policijos tarnyba. Prieš šį didelį įvykį policija vairuotojams, įstaigoms, organizatoriams, partneriams vis priminė, kaip teisingai praleisti specialiąsias transporto priemones.
Visgi yra ir kita medalio pusė. „Yra problema, kad patys specialiojo transporto vairuotojai ne visai aiškiai eisme parodo pirmenybę“, – pastebėjimais dalijosi A.Pakėnas.
Greitosios medicinos pagalbos ekipažai į ligoninę ar iškvietimą neretai skuba tik su įjungtais švyturėliais, jei mato, kad kelias apytuštis. Garsinis signalas, vairuotojams pranešantis apie galimus pavojus eisme, įjungiamas tik artėjant prie didesnės spūsties ar sankryžos.
Toks staigus pokytis eisme gali suklaidinti vairuotojus – mat jiems reikia daugiau laiko, kad suprastų, iš kurios pusės atvažiuoja specialusis transportas ir kaip būtų galima atlaisvinti kelią. Todėl gali įvykti nesusikalbėjimas tarpusavyje.
Tačiau jis pripažįsta, kad net jei specialusis transportas važiuoja su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, ne visi vairuotojai tarnybos komandą praleidžia.
Pradedantieji vairuotojai per vairavimo pamokas ar praktikos egzaminus „Regitroje“ būtent dėl to, kad tinkamai nepraleidžia specialiojo transporto, neišlaiko patikrinimo. Pasak A.Pakėno, tokių situacijų, bent jau Vilniuje, netrūksta.
Visgi nežinantiems, kaip iš tiesų vertėtų elgtis tokioje situacijoje, saugaus eismo ekspertas primena galiojančias taisykles. Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiek keitėsi ir KET, kaip teisingai praleisti su švyturėliais ir garsiniu signalu artėjantį tarnybų automobilį.
Kai išgirstama, o vėliau ir pastebima, kad artėja specialusis transportas, reikia stengtis sudaryti plyšį, pro kurį galėčiau pravažiuoti skubantis ekipažas. Jei esate dešiniau esančioje juostoje – trauktis dar labiau dešinėn, jei esate kairiau esančioje juostoje ar juostose – trauktis kairėn.
„Kairėje pusėje turi susiformuoti viena eilė transporto priemonių, o dešinėje gali būti viena, dvi ar trys transporto priemonių eilės. Taip susiformuoja „eglutės principo“ avarinis koridorius. Jei laiku reaguosite ir taisyklingai elgsitės, kortežas ar eskortas, gavęs kelią, pravažiuos akimirksniu ir savo kelionę galėsite saugiai tęsti“, – rašoma nurodymuose.
Svarbus dar vienas momentas – vairuotojai turi visiškai sustoti, kol pro juos pravažiuos specialusis transportas, portalui lrytas.lt pabrėžė A.Pakėnas.
Taip pat policija patariai garsiai nesiklausyti muzikos, nuolat per veidrodėlius stebėti aplinką bei neblokuoti eismo, jau pravažiavus specialiajam transportui.
Gali užsitraukti baudą, netekti teisių
Specialusis transportas apie pavojų eismo saugumui gali pranešti ir tik švyturėliais, be garso signalų.
„Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, – nurodoma KET.
Nors, atrodytų, tikrinant teorines ir praktines būsimų vairuotojų žinias „Regitroje“, privalu išmokti ir visam gyvenimui įsiminti, kaip elgtis, kai eisme pastebimas specialusis transportas su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, ne visi laikosi taisyklių. Galbūt dalis vairuotojų su tokiomis situacijomis susiduria retai ir pasimeta, o galbūt net ir nenutuokia, ką reikėtų daryti.
Nežinojimas gali brangiai kainuoti ne tik dėl baudos ar kuriam laikui prarastų vairavimo teisių, bet taip pat ir dėl kitų žmonių gyvybės.
Transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui gali užtraukti 90–140 eurų baudą.
Taip pat vairuotojas rizikuoja ir (arba) prarasti vairavimo teises 2–4 mėnesiams.
Kelių policijos tarnyba pasidalijo ir konkrečiais skaičiais.
2022 m. 1–9 mėn. – 57 transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui atvejai.
Tuo pačiu laikotarpiu šiemet fiksuoti 71 KET pažeidimai.
