„Sustojau prie išvažiavimo ir skaitau ekrane, kad šioje aikštelėje ribojamas tranzitinis eismas. Turiu pabūti bent penkias minutes, kad galėčiau pravažiuoti. Jei nenoriu laukti, turiu grįžti pro ten, iš kur ir atvažiavau“, – kalbėjo moteris, norėdama pravažiuoti pro „Rimi“ linkmenų „ADC Parking“ stovėjimo aikštelę Vilniuje.
„Ką jau padarysi, apsisukau ir grįžau. Tik labai gaila laiko ir degalų – kol apvažiavau visą ratą, praėjo gal dar 5 minutės“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
„Prie Šeškinės poliklinikos priešais mane moteris dėl to ir neišvažiavo. Priėjo ir man pasakė, kad ji dar turi pabūti“, – patirtimi taip pat dalijosi dar vienas sostinės gyventojas.
Tačiau kelio ženklo „Tranzitinis eismas negalimas“ Kelių eismo taisyklėse nematyti. Kaip aiškino policijos atstovai, tai nėra kelio ženklas, o informacinė lentelė. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ženklas negalimas, o policija primena, kad toks sprendimas, tikėtina, tik informuoja apie eismo reguliavimą šioje teritorijoje.
Kuo reikia vadovautis?
„ADC Parking“ atstovai atkreipia dėmesį, kad mokamos stovėjimo aikštelės automobiliams, kaip kad prie prekybos centro Linkmenų gatvėje, yra skirtos tam, kad klientai galėtų patogiai statyti automobilius.
„Tuo tarpu tranzitinis eismas – t. y. vairuotojai, ieškantys trumpesnių kelių – nepagrįstai apkrauna eismą aikštelėse. Kyla spūstys, ypač piko metu. Prekybos centro klientai negali normaliai naudotis aikštele.
Kad to išvengtume, sistema yra suprogramuota taip, kad 5 minutes nuo įvažiavimo pro vieną užtvarą nebūtų galima išvažiuoti pro kitą. Tuo tarpu vairuotojai gali visada (t. y. nelaukdami 5 min.) netrukdomai išvažiuoti iš aikštelės pro tą patį užtvarą, pro kurį įvažiavo“, – nurodoma pateiktame komentare portalui lrytas.lt.
Anot įmonės atstovų, tokia tvarka jau kelerius metus galioja Vilniaus „Rimi“ Kedrų ir „Rimi“ Linkmenų stovėjimo aikštelėse. Kitose šios įmonės valdomose aikštelėse tokios tvarkos nėra.
Pasirodo, kad prie vieno įvažiavimo toks ženklas išties stūgso. Jame skelbiama – „Tranzitinis eismas negalimas“. Taip pat šalia įsitaisęs ir ženklas, reiškiantis, kad kelio pabaigoje laukia akligatvis.
Tačiau nei žurnalistams, nei Kaune dirbančiam vairavimo mokytojui Andriui Bonakeriui Kelių eismo taisyklėse nepavyko surasti tokios informacinės lentelės. To nepavyko padaryti ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovams.
Vairavimo mokytojas kėlė klausimą, ar kartais aikštelės valdytojai nesavivaliauja, prie įvažiavimų pastatydami tokius ženklus. Jo manymu, nurodymu dėl tranzitinio eismo vadovautis nereikėtų, o už savivaliavimą turėtų būti baudžiama.
Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas taip pat svarstė, ar tikrai būtų galima sakyti, kad tranzitinis eismas pro degalines ar prekybos centrų aikšteles yra tik gerai arba tik blogai.
Iš vienos pusės, kelio trumpinimas, važiuojant pro mokamų stovėjimų aikšteles, esančias prie prekybos centrų, gali sudaryti spūstis šioje teritorijoje. Tačiau sunku pasakyti, ar išties spūstys gali susidaryti, jei stovėjimo aikštelė yra didesnė ir laisvų vietų yra pakankamai.
„Lyg ir nieko blogo nematyčiau, jei tranzitinis eismas neapkrauna ir neapsunkina eismo kitiems vairuotojams“, – sakė kalbintas specialistas.
Visgi, pašnekovas tikisi, kad jei jau yra taikomi ribojimai, tai yra daroma teisėtai ir su savivaldybės pritarimu.
Žada kreiptis į aikštelės valdytojus
Portalui lrytas.lt Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad savivaldybė žada kreiptis į stovėjimo aikštelės valdytoją ir informuos jį, kad pastatytas kelio ženklas yra negalimas. Jis turėjo būti suderinti su policijos atstovais.
„Tokiuose sklypuose – tiek privačiuose, tiek nuomojamuose iš valstybės – eismą, įskaitant automobilių statymą, organizuoja sklypo savininkas arba valdytojas. Kelių eismo taisyklės galioja ir sklypuose, jei juose yra kelias, pavyzdžiui, įvažiavimas į sklypą ir parkavimo vietos“, – komentare nurodė atstovas.
Tvarką paaiškino ir policijos atstovai. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymų, redakcija nuo 2023–01–04, privačių teritorijų savininkai (valdytojai) kelio ženklų pastatymo nederina su policija.
Kelių eismo taisyklėse nenumatytas toks kelio ženklas, tačiau manytina, kad teritorijos (aikštelės) savininkas (valdytojas) pats organizuoja eismą savo teritorijoje ir nurodo, kaip vyksta eismas“, – rašoma atsakyme.
Iki šio laikotarpio dėl statomų kelio ženklų projektai buvo derinami su policija, o leidimai išduodami savivaldybės administracijos.
Kelių eismo taisyklių 1 priedo VIII skyriuje esančios papildomos lentelės, kaip primena policijos atstovai, yra ne imperatyvios, o tik informacinio pobūdžio.
„Tikėtina, kad teritorijos savininkas tik informuoja vairuotojus apie galimus nepatogumus ir siūlo rinktis kitus maršrutus“, – toliau aiškinama policijos atsiųstame komentare.
„Pabrėžiame, kad „Tranzitinis eismas negalimas“ yra tik papildoma informacinė lentelė o ne kelio ženklas, kuri šiuo metu įrengta valdytojo sklype. Už informacinės lentelės naudojimą Administracinė atsakomybės taikymas negalimas.
Atsakomybė už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 459 str.“ – rašoma policijos atstovų paaiškinime.
Paaiškino, kodėl įveda ribojimus
Tuo metu „uniPark“ Rinkodaros vadovas Laurynas Globys portalui lrytas.lt teigė, jog negali įvardyti tikslaus skaičiaus, kuriose aikštelėse yra galimas tranzitinis eismas – administruojama daugiau nei 200 mokamų aikštelių visoje Lietuvoje.
„Vairuotojai, kurių įvažiavimo tikslas yra sutrumpinti savo kelionės laiką, o ne parkuotis, dažnai nesilaiko stovėjimo aikštelės taisyklių, didina nesaugaus eismo riziką bei sukelia spūstis prie išvažiavimų“, – komentavo L.Globys.
Taip pat minima, kad tranzitinis eismas prisideda prie greitesnio aikštelės dėvėjimosi. Todėl taip pat yra diegiami sprendimai, mažinantys arba visai sustabdantys tokius vairuotojų įpročius. Pavyzdžiui, diegiami specifiniai parkavimo įrangos nustatymai ir apie tvarką informuojama kelio ženklais, papildomomis lentelėmis.
Tačiau ne visos įmonės priima tokius sprendimus. Pavyzdžiui, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugų“ aikštelėse situacija kitokia.
„Tranzito šiuo metu JUDU valdomose aikštelėse iš esmės neturime“, – patikino JUDU Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Neringa Žukauskienė.
D.Kanapinskas atkreipė dėmesį, kad neretai iš didesnių stovėjimo aikštelių gali būti ne itin saugu išvažiuoti: pastatai užstoja pėsčiuosius ar atvažiuojančias mašinas, gali būti sunkiau persirikiuoti į kitą juostą ir įsilieti į eismą.
Visgi ne visi nori būti gudresni už kitus, tačiau nereikia pasiduoti sukilusiam pavydui – visada reikia vadovautis kelių eismo taisyklėmis.
Štai vos vienas kitas pradedantysis vairuotojas ryžtasi trumpinti kelią ir apvažiuoti spūstis išradingesniais būdais. D.Kanapinskas akcentavo, kad vairuotojų elgesys priklauso nuo to, ką jis mato artimoje aplinkoje ar pačiame eisme.
„Pradedantieji vairuotojai yra mūsų vairuojančiųjų atspindys: tėčio, mamos, globėjo ar kito žmogaus šalia“, – sakė jis, pridurdamas, kad dažnai geri vairuotojų pavyzdžiai neaptarinėjami, tačiau ilgai kalbama apie blogus poelgius.
A.Bonakeris pasakojo, kad Kaune taip pat yra mėgėjų trumpinti kelią ir išvengti didesnės sankryžos. Pavyzdžiui, Raudondvario plente „Neste“ degalinė net įrengė užkardą prie įvažiavimo ir išvažiavimo, greičiausiai tam, kad sumažintų pravažiuojančių automobilių skaičių.
Prie įvažiavimo taip pat stūgso informacinė lentelė su užrašu: „Tranzitinis eismas negalimas. Įvažiavus išleidžiama po 3 min“.
Tuo metu N.Žukauskienė aiškino, kad jei susiduriama su tokiomis problemomis, kad vairuotojai įžūliau naudojasi tranzitinio eismo galimybe, jas galima bandyti išspręsti bent keliais būdais, priklausomai nuo turimos įrangos.
Tarkime, automobilių stovėjimo aikštelė gali būti apmokestinama be nemokamo laiko. Taip pat gali būti ir kitokie sprendimai, kaip kad terminuotas draudimas išvažiuoti kitoje vietoje nei įvažiuota ar terminuotas draudimas išvažiuoti, jei turimoje sistemoje negalimas ribojimas tik vienoje vietoje.
