Kitąmet nematysime tvarkomų kelių?
Anot Š.Frolenko, Lenkija vienam kilometrui valstybinės reikšmės kelių tinklo skiria 190 tūkst. eurų, kai tuo metu Lietuva – 15 kartų mažiau, skirdama tik 12,5 tūkst. eurų. Tad, jo nuomone, akivaizdu, kodėl kaimyninėje šalyje matome daug geresnes dangas.
„Bet pasižiūrėkime į degalų akcizo surinkimą ir tų pinigų paskirstymą. Valstybė tik 60 proc. šių surenkamų mokesčių skiria keliams. Aš net atmetu naudojo mokestį (vinjetę), kurį turi mokėti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.
Tad turime tokią situaciją – keliai dešimtmečius nebuvo tinkamai finansuojami. Ir jeigu kitais metais finansavimas išliks toks, kokį šiuo metu skelbia Vyriausybė, premjerė, ministras, Lietuva turės nuspręsti, ar užbaigti „Via Baltica“ kelią, kurį visi yra suinteresuoti pabaigti, ar imtis Vilnius-Utena kelio, ar neremontuoti nė vieno tilo, kilometro.
Iš tų numatytų 540 mln. eurų trečdalį privalomai reikia atiduoti savivaldybėms, nes taip numatyta įstatyme, dar per 100 mln. eurų reikia atiduoti „Kelių priežiūrai“, nes juk norime, kad keliai žiemą būtų nuvalyti, o vasarą – šienaujami. Tada paskaičiavę matome, kad visiems darbams kitąmet lieka net mažiau nei 300 mln. eurų.
Mes turime begalę blogos kokybės tiltų, tragiškų kelių ruožų, bet su tokiais pinigais neįmanoma nieko nuveikti“, – komentavo situaciją Š.Frolenko.
Jo teigimu, būtent dėl pinigų trūkumo daugelyje vietų matome ne naujai tiesiamus, o lopijamus kelius, nes kapitaliniam remontui lėšų tiesiog nėra.
Gerai, kad bent šiemet nemažai kelių tvarkyta. Š.Frolenko paminėjo, kad tai vyksta dėl Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kūrybiškumo pritraukiant europinius karinio mobilumo ir kitus pinigus. Tačiau kitiems metams numatyto biudžeto nepakaks, o jei ir iš išorės pinigų nepavyks pritraukti, kelio darbų tiesiog nematysime.
Siūlo pinigų paimti iš gyventojų kišenių
„Prisižaidėme nieko nedarydami“, – rėžė ilgametis kelininkas Rimvydas Gradauskas.
Anot jo, reformų įgyvendinta daug, valstybinės įmonės paverstos akcinėmis bendrovėmis, tačiau kelių būklė nuo to nepagerėjo.
„Sakyta, kad reikia paversti akcinėmis bendrovėmis, nes tada jos galės skolintis ir visos problemos bus išspręstos, bet tik valdininkai pasikėlė algas. Galbūt taip ir reikia daryti, bet keliai liko nepaliesti.
Sukurta ir įmonė „Kelių priežiūra“, bet ji dirba mažiau efektyviai, nei 11 iki tol buvusių įmonių. Dabar turime monopolinę įmonę, kurios valdymo išlaidos didelės, o efektas mažas.
Kelius reikia tvarkyti. Pinigų yra, bet tvarkos – ne“, – teigė R.Gradauskas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad po 2009 m. krizės daugelis įmonių ir sričių atsigavo, nužengė sparčiai į priekį, tačiau kelių situacija liko tokia pati, finansavimo tam niekas neskiria.
„Gyventojai turi 20 mlrd. eurų savo sąskaitose. Ar valstybė negalėjo padaryti tai, ką padarė Lenkija?
Lenkai ne iš europinių pinigų susitvarkė kelius, jie tai padarė iš savo pinigų. Jie sukūrė mechanizmą – valstybė skolinasi pinigus iš žmonių už normalius procentus, kartu tai naudinga ir žmogui, nes neguli pinigai už nulinius procentus, kaip pas mus buvo švediškuose bankuose, naudinga ir valstybei, nes ji turi lėšų ir gali skirti jas svarbių problemų sprendimui“, – pateikė pavyzdį R.Gradauskas.
Pašnekovas mano, kad, jei naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas tęsės pažadus, sostinė džiaugsis puikiomis dangomis, o Remigijaus Šimašiaus valdymo metu įgyvendinti gatvių siaurinimai daro tik žalą. „Dar daug problemų dėl jų turėsime“, – teigė jis.
Ragina atsižvelgti į saugumą
Auto žurnalistas Vitoldas Milius tik patvirtino pašnekovų žodžius – pagrindinė problema yra lėšų trūkumas: „Finansavimas yra per mažas. Vairuotojams dėl to pikta ir aš tą pyktį palaikau, juk surenkami pinigai keliauja kažkur kitur, o ne kelių gerinimui.“
Visgi jis, kadangi nemažai keliauja, mato, kad ir kitose šalyse situacija nėra tobula. Visur tenka išvysti užlopytų kelių ir tai, kad kiekvienas toks tvarkymas greitai subyra.
„Bet netikiu, kad esame šalis, kuri negali įsigyti tam tikrų technologijų, naudojamų, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Jei jų yra ten, gali būti ir Lietuvoje.
Tai ar rinksimės ir toliau kaip gobšūs mokėti kelis kartus, ar sutvarkyti vieną kartą ir pamiršti? Žinoma, padaryti gerai – yra brangiau. Tai lygiai tas pats, kas pirkti gerą daiktą ar techniką, bet jie ir turėtų tarnauti ilgiau. Tad žvelgiant į ilgesnį laikotarpį turėtų apsimokėti kelius sutvarkyti kokybiškai“, – svarstė V.Milius.
Tuo metu Vilnius TECH universiteto profesorius Vidas Žuraulis ragino žvelgti ne tik į pinigus, bet ir į saugumą. Netvarkingi keliai, tai yra provėžos, įtrūkimai, mikro ar makro nelygumai, dėl kurių net ir nedidelis vandens kiekis, esantis ant kelio dangos, gali pabloginti sukibimą. Visa tai skatina vairuotojus bandyti duobes ar kitus trūkumus apvažiuoti ir tai nukreipia jų dėmesį nuo eismo.
„Be to, kaip taisyklė, provėžos susidaro dėl krovininio transporto, vežančio didelius krovinius. Tokio transporto vėžės yra platesnės nei lengvųjų automobilių, tad jei lengvasis automobilis patenka į tokias provėžas, gali imti blaškytis ir tokią transporto priemonę jau sunku suvaldyti.
Vairuotojai visų trūkumų stengiasi išvengti manevruodami, vingiuodami, pasirinkdami važiuoti kita, antrąją, juosta, o tai irgi atsiliepia saugumui“, – kalbėjo V.Žuraulis.
Kaip jis aiškino, Lietuva turi nuolat skirti pinigų kelių tvarkymui ir tai planuoti, mat gyvename tokioje šalyje, kurioje temperatūrų skirtumai dideli, rudenį ir žiemą turime nemažai drėgmės, taip pat tranzitinis transportas ir tai, kad vis daugiau gyventojų įsigyja automobilius, intensyvina kelių dylimą.
„Nereikia laukti, kol keliai išdyla ir tada kelti klausimus, ką dėl to daryti. Reikia tai nuolat turėti omenyje ir kartu turėti planą, pavyzdžiui, kurias atkarpas tvarkyti po 5–10 metų“, – teigė profesorius.
