Nesisega, nes nemano, kad būtina
Kaip rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2022 metais atlikta vairuotojų apklausa, saugos diržus visuomet segasi 54 proc. apklaustųjų. Paklausti, kada to nedaro, vairuotojai dažniausiai minėjo situacijas, kuomet reikia patraukti automobilį aikštelėje prie daugiabučio, automobilį pastatyti stovėjimo aikštelėje, jei važiuoja netoli savo namų ar įvažiuoja į garažą, jei pamiršta prisisegti ar važiuoja miško keliais, galiausiai, jei labai skuba, sugedus diržo užsegimo mechanizmui ar tuo metu, jei vairuotoja nėščia.
Nors įvairių tyrimų ir saugos bandymų metu įrodyta, jog saugos diržas – efektyviausia ir svarbiausia saugos priemonė, nuo sužalojimų ir mirties eismo įvykio metu sauganti vairuotoją ir automobilio keleivius, kodėl dalis vairuotojų ne tik leidžia nesisegti keleiviams, bet ir to nedaro patys?
Psichologė Genovaitė Petronienė paaiškino, jog, viena vertus, tokie neatsakingi vairuotojai tiki, jog jiems kelyje negali nutikti nieko blogo, ypač jei iki tol nebuvo patekę į eismo įvykį ar staigiai stabdę automobilio, taip pat tiki, jog mieste automobilio greitis nedidelis, todėl eismo įvykis pasibaigtų tik automobilio apgadinimu, kas nėra tiesa. Kaip rodo atlikti bandymai, neprisisegus saugos diržo ir susidūrus su kitu automobiliu arba kita kliūtimi galima žūti ir esant 27 km / h greičiui.
Apie prievolę prisisegti saugos diržą vairuotoją įspėja ir automobilio kompiuteris. Ignoruojantys kompiuterio skleidžiamą garsą ar surandantys būdų šį apgauti ar išjungti, turi ypač norėti laisvės, kuri svarbesnė už bet kokias taisykles.
Kai kurie skundžiasi, kad saugos diržai spaudžia, veržia, sunku kvėpuoti. Žmogus, ypač nė karto nepatekęs į eismo įvykį, gali sugalvoti daug pasiteisinimų, kodėl nesisegti saugos diržo, bet čia, atkreipė dėmesį G.Petronienė, svarbu tokiam vairuotojui priminti, kad jei yra atvejų, kuomet egzistuoja demokratija, susitarimai, tai šiuo atveju taisyklė – nepajudinama, ir jokių kompromisų ar pasakymų „niekas man nepavadovaus“ čia būti negali. Tie, kurie nors kartą pateko į eismo įvykį, pašnekovės teigimu, paprastai nė nebesusimąsto, segtis saugos diržą ar ne.
Kita vertus, mieste nesisegdamas saugos diržo vairuotojas rizikuoja pamiršti jį prisisegti ir užmiestyje ar greitkelyje, todėl segtis jį privalu visuomet, prieš pajudant iš vietos automobiliu.
Tolerancijai – ne vieta
„Vienas žmogus sakydavo: „aš nesisegu saugos diržo, nes nėra prasmės“. Kalbame ne apie prasmę, o įprotį, kaip, pavyzdžiui, prieš miegą valytis dantis. Juk kas vakarą negalvoji, jog šiandien valysiuosi dantis, o rytoj ne. Turi susiformuoti įprotis segtis saugos diržą visą laiką“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Segtis saugos diržą privalu ne tik vairuotojui, keleiviams, vaikai privalo būti vežami automobilinėse kėdutėse, pritaikytose pagal jų amžių.
G.Petronieniei teko susidurti su atvejais, kuomet vaikai pasodinti į automobilinę kėdutę klykdavo. Kodėl? Pasirodo, vaikui viskas buvo galima. „Rimta problema – per didelė empatija, noras būti tobulais tėvais, daryti viską kitaip nei pačių tėvai, pamirštant, kad rizikuojama vaiko gyvybe. Didesniems vaikams galima paaiškinti, kodėl privalu sėdėti automobilinėje kėdutėje, pratinti prie jos žaidimo forma, o jei mažylis priešinsis tėvai turi būti labai tvirti – visiems tėvams mažylio gyvybė turi būti prioritetas“, – kalbėjo psichologė.
Kaip kalbėtis su suaugusiu žmogumi, kuris piktybiškai nesisega saugos diržo? Tokiems žmonėms, pasak psichologės, neužtenka tik pagrūmojimo. Kai kuriems būtinos griežtos ribos – piniginės ar teisinės. Nereikia turėti iliuzijų, kad juos gali paveikti kažkas kita. Juk dalis vairuotojų ar keleivių, tik pamatę policijos pareigūną, per petį persimeta saugos diržus – elgiasi pagal taisykles tik todėl, jog bijo baudų.
Pamačius artimąjį ar draugą, vairuojantį be saugos diržo, G.Petronienė pataria kalbėti griežtai, netgi piktai: „aš tavimi nusivyliau“, „nemanau, kad taip elgtis protinga“, „jei nesisegsi saugos diržo, nevažiuosiu su tavimi, tu gali sužaloti kitą ar žūti pats“.
Su žmonėmis, kurie nesisega saugos diržų, psichologė pataria kalbėti emociškai, kad šie išgirstų, kad pasakymas juos sukrėstų. Keletas emociškai nemalonių pasakymų paprastai suveikia. „Tokie vairuotojai – tarsi užmigę, atsiriboję. Juos būtina supurtyti emociškai, nes kai jie atsibus, visiems bus geriau. Priminkite, kas įvyksta eismo įvykio metu, kaip gyvybes gelbsti saugos diržas. Prisiminkite kampaniją prieš rūkymą. Pamatyti šokiruojantys vaizdai bent dalį žmonių privertė atsisakyti šio blogo įpročio, nors jokie motyvavimai, knygos, kursai nepadėjo. Kalbėkite apie tai, kas nutinka, jei vairuotojas eismo įvykio metu būna neprisisegęs saugos diržo, kad tai būtų gėdinga, nepatrauklu, visuotinai nepriimtina.
Gali klausti: ką tu darai? Jeigu važiuosi neprisegęs diržo, tavo vaikai elgsis taip pat, kiti vairuotojai tave pamatę važiuos be diržo – ar tu iš tiesų nori, kad jie visi rizikuotų žūti eismo įvykyje. Kalbėkite su tokiais žmonėmis faktais“, – komentavo psichologė.
