Saulei šviečiant nemažai kauniečių čiumpa dviračius ir išsiruošia smagiai pasivažinėti. Deja, pasivažinėjimai ne visuomet išeina smagūs.
Kaunietė Simona „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad po kelionės dviračių taku, vedančiu palei autostradą nuo Savanorių prospekto iki Karmėlavos (Kauno r.), ji liko priblokšta.
Taką kerta net trys judrios gatvės, o viadukų ar šviesoforų nėra. Belieka apsidairyti ir įsiklausyti, ar niekas neatvažiuoja, ir staigiai minti arba bėgti per taką kertančią gatvę.
Itin pavojingas ruožas
Simona tikino, kad minėta kelio atkarpa – išties pavojinga. Dviračių taką kertančios gatvės labai judrios, nes jomis važiuojantys automobiliai vyksta į autostradą arba iš jos. Tačiau neužtenka tik sustoti apsidairyti, ar automobilis neatvažiuoja, – šalia auga krūmai, už kurių beveik nieko nematyti.
„Lieka tik labai gerai įsiklausyti, ar niekas neatvažiuoja, o tada greitai skuosti, nes bet kurią sekundę dideliu greičiu gali atlėkti automobilis. Nei dviratininkams, nei pėstiesiems ten nėra jokios perėjos.
Nežinau, ar tokia perėja ten apskritai galėtų būti. Neįsivaizduoju, ar galima tokioje vietoje tiesti dviračių taką“, – kalbėjo ji.
Simonos įsitikinimu, šioje vietoje netrūksta ne tik dviratininkų, bet ir pėsčiųjų.
„Netoliese yra sodai, todėl ant tako mačiau ne tik dviračių – pėstieji vaikščiojo netgi su mažais vaikais. Reikia kažko imtis, kol nenutiko baisi nelaimė“, – įsitikinusi kaunietė.
Apie taką šneka dešimtmetį
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis patikino: ši dviračių tako atkarpa jam gerai žinoma – ne kartą teko čia važiuoti.
„Ši atkarpa ir susikirtimai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), nes tai – greitkelio dalis. Nei Kauno rajono, nei Kauno miesto savivaldybė čia neturi didelio vaidmens. Kelias senas, darytas prie senosios LAKD valdžios“, – aiškino P.Bakutis.
Apie šios vietos rekonstrukciją, anot jo, LAKD šneka jau daugiau nei dešimtmetį.
„Kauno savivaldybėje vyko pristatymas, buvo šnekėta, kad ten bus šviesoforai. Šviesoforai išspręstų problemą, dviratininkams būtų patogiau. Kokios stadijos dabar yra rekonstrukcija, nežinau. Spėju, kad LAKD neturi finansavimo“, – tikino pašnekovas.
P.Bakučio nuomone, tokios intensyvios gatvės, kuriose automobiliai važiuoja dideliu greičiu, apskritai neturėtų kirsti dviračių takų. „Modernesnis sprendimas – tokiose intensyviose vietose padaryti viadukų“, – siūlė jis.
P.Bakučio teigimu, ši vieta – ne vienintelė, kurioje dviratininkams kyla pavojų.
„Tokių vietų daugybė. Su visomis Lietuvos savivaldybėmis yra faktiškai ta pati kalba. Netgi Statybos reglamente įrašyta, kad visuose įvažiavimuose turi būti pravažiavimas dviratininkui arba perėjimas pėsčiajam. Kai kurios savivaldybės sako: mes dviratininkams nekeliaklupsčiausime. Kitos šneka truputį aptakiau, sako, kad neturi tiek lėšų.
Trumpuoju periodu jie sutaupo, o ilguoju – pralošia. Pralošia ir pinigų, ir dviratininkų pasitikėjimą. Galėtų būti kur kas daugiau dviratininkų, bet kadangi infrastruktūra nepatogi, dalį jų atbaido grėsmės keliuose“, – pridūrė Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.
Perėjų ir viadukų nebus
LAKD vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė patikino, kad Kelių direkcija nusiskundimų dėl šio tako nėra gavusi. Jos žiniomis, per pastaruosius penkerius metus eismo įvykių šiose vietose nefiksuota, tad ir jokių rekonstrukcinių darbų daryti neplanuojama.
„Valstybinės reikšmės keliai rekonstruojami, remontuojami, infrastruktūra tvarkoma pagal viešai skelbiamus prioritetinių eilių sąrašus. Pagal prioritetines eiles šiuo metu Kelių direkcija šioje vietoje nėra suplanavusi diegti jokių priemonių“, – teigė E.Nemanytė.
Ji pridūrė, kad dviračių taką kertančios gatvės – ganėtinai siauros ir gerai apžvelgiamos, reikia stebėti tik viena kryptimi judančias transporto priemones.
„Kertant kelią jose, kaip ir kitur užmiesčio ruožuose, reikėtų vadovautis Kelių eismo taisyklėmis – kelią kirsti tik įsitikinus, kad judėti saugu, įžengti į važiuojamąją kelio dalį tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinus, kad tai saugu.
Kertant kelią reikėtų vengti bet kokių pašalinių veiksmų, kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad judėti saugu. Taip pat dviratininkams rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja“, – priminė E.Nemanytė.
Dviračių takas skirtas susisiekimui tarp miesto ir priemiesčio gyvenamųjų bei komercinių teritorijų, jungia Kauno miestą, Narėpų gyvenvietę, Kauno laisvąją ekonominę zoną. Nors rekonstrukcinių darbų take nenumatyta, LAKD planuoja jo tąsą iki Karmėlavos. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, rangos darbai bus organizuojami parengus ir patvirtinus projektą.
