Eismo įvykio metu diržai nebūtini, išgelbės oro saugos pagalvė
Pasak V.Žuraulio, svarbiausia pasyviosios saugos priemonė automobilyje – būtent saugos diržas. Jei jis užsegtas tinkamai, kitos saugos priemonės: kėbulo deformacijos zonos, saugos oro pagalvės, eismo įvykio metu suveiks efektyviai, sumažins smūgio jėgą bei žalą automobilio keleiviams.
Saugos diržas eismo įvykio metu vairuotoją ar keleivį išlaiko toje vietoje, kur, suveikus saugos diržų pritraukimo mechanizmui, jam būti saugiausia, kad jis nebūtų išsviestas iš automobilio ir jo prispaustas.
„Kėbulas eismo įvykio metu gniuždomas, deformuojamas, artėja smūgio banga, žmogus, išlaikomas saugioje vietoje, tuomet suveikusios kitos saugumo sistemos sumažina smūgio bangą, kad ji pasiektų kuo vėliau arba kiek įmanoma nuslopusi.
Jei saugos diržas prisegtas netaisyklingai arba apskritai neprisegtas, vairuotojas ar keleiviai sėdi netaisyklingai, visos automobilių gamintojų pastangos apsaugoti jį – veltui, nes jei žmogus kitoje vietoje nei numatyta saugumo inžinierių, saugumo sistemos, pavyzdžiui, oro saugos pagalvės nebesuveiks efektyviai, galbūt, visai nesuveiks arba dar labiau sužalos“, – paaiškino VILNIUS TECH mokslininkas.
Segtis diržą galima bet kaip, tai nėra svarbu
Nors iš pažiūros prisisegti saugos diržą atrodo nesudėtinga, svarbiausia tą padaryti teisingai. Pašnekovo žodžiais, pirmiausia, būtina apskritai skirti laiko šiam veiksmui atlikti, tą daryti ne automobiliui pajudėjus iš vietos, bet prieš pajudant.
Jei saugos diržas prisegtas netinkamai, atrodo, nepatogu, veržia, norisi pataisyti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog saugos diržas nebūtų susisukęs. Jo juosta ne veltui plati – tai padaryta tam, jog smūgio metu diržas neįsirėžtų į kūną, nepaliktų didelių žymių ir nepažeistų organų.
„Kad mes teisingai prisisegtume, svarbu sureguliuoti diržo aukštį: šis neturėtų būti per žemai ar per aukštai, kitaip kyla pavojus, jog staigiai stabdant ar atsitrenkus į kliūtį jis gali nuslysti ant kaklo. Besilaukiančios moterys diržą turėtų segtis taip, jog jis neveržtų pilvo: ne skersai pilvą, o tarp krūtinės ir pilvo“, – paaiškino V.Žuraulis.
Pašnekovo žodžiais, interpretacijoms, kaip prisisegti saugos diržą, daug laisvės nėra: saugos diržas turi eiti per petį ir juosti dubenį, žinoma, būti tinkamai įtemptas. „Nuolat pabrėžiu – įpraskite saugos diržą segtis prieš pradėdami važiuoti, nes ir pajudant iš vietos gali nutikti nelaimė, o vairuojant, stebint aplinką ir eismą, nebe laikas reguliuoti diržą ar jį segtis“, – įspėjo pašnekovas.
Diržas eismo įvykio metu gali ne padėti, bet pakenkti
Nors šis mitas – bene dažniausias, anot V.Žuraulio, tiesa yra viena: saugos diržas eismo įvykio metu – skirtas išlaikyti vairuotoją ar keleivius saugiausioje padėtyje.
Užfiksavę nepatikrintą, neigiamą informaciją, dalis vairuotojų ja tiki, dalis intepretuoja savaip. Pavyzdžiui, pamatę internete sklandantį gandą, kaip saugos diržas eismo įvykio metu stipriai įsirėžė į kūną ar paliko žymių, kai kurie pamiršta, jog jis apsaugo nuo mirtinų traumų, o esant nedideliam greičiui – nuo sužeidimų, galvą trenkus į vairą ar salono panelę.
„Eismo įvykio metu saugiausia būti prisegtam, leisti suveikti kitoms saugumo sistemoms: saugos oro pagalvėms, kėbulo konstrukcijai, galvos atramai, ir jokių diskusijų čia būti negali“, – dėstė pašnekovas.
Smūgio metu sėdintys gale išsilaikytų atsirėmę į priekinės sėdynės atlošą
Nors užsisegti saugos diržą paprastai vengia sėdintieji automobilio gale, pašnekovas tokiu atsainumu stebisi: juk šioje transporto priemonės dalyje paprastai nėra nė saugos oro pagalvės.
Nelaimei įvykti užtenka vos keletos sekundės dalių, įsitverti į atlošą dažniausiai nebūna laiko. „Automobilio priekyje sumontuotos saugos oro pagalvės, automobilio gale jų dažniausiai nėra (išskyrus šonines), keleivis eismo įvykio metu būtų sviedžiamas į priekį, persisvertų per priekines sėdynes, tarpą tarp sėdynių, verstųsi, būtų sviedžiamas priekinio stiklo link, tad kažkokios pastangos bandyti įsikibti arba bus pavėluotos, arba to padaryti fiziškai nebus įmanoma“, – perspėjo mokslininkas.
Net jei automobilio greitis yra 50 km/h, smūgio metu kūnas nuo sėdynės būtų sviedžiamas 2,5 tonos jėga.
