Vilniečiai jau gali naudotis Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryža. Taip pat įrengtas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, gatvės apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai.
Pavasarį pradedant sankryžos rekonstrukciją Gariūnų verslo ir kultūros parko atstovai mėgino trukdyti darbus, surengė ne vieną protesto akciją.
Prekeiviai piktinosi dėl reikalavimo nukelti prekybos kioskus, stovinčius valstybinėje žemėje, širdo dėl darbų metu uždaryto pagrindinio įėjimo į turgavietę.
Esminės problemos liko
Sankryžos rekonstrukcija truko penkis mėnesius. Jos metu Paneriškių gatvėje nuardyta sena asfalto danga, įrengta žiedinė sankryža, rekonstruoti lietaus ir vandens nuotekų tinklai, įrengtas 790 metrų gatvės apšvietimo tinklas, pakloti 2257 kvadratiniai metrai asfalto dangos, nutiesti 1833 kvadratiniai metrai pėsčiųjų ir 1174 kvadratiniai metrai dviračių takų.
Bendra projekto darbų vertė – daugiau nei 1 mln. eurų. Šį projektą įgyvendino ir finansavo įmonė „Lidl Lietuva“.
Antruoju etapu vieno lygio šviesoforais reguliuojama Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryža bus rekonstruojama į dviejų lygių sankryžą, statomas pėsčiųjų viadukas per Gariūnų gatvę, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai sankryžoje. Tačiau šiam projektui, kuris išgelbėtų nuo didelių transporto spūsčių, dar nenumatytas finansavimas.
Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryža esminių eismo problemų neišsprendė.
Priminė Gulbinų atvejį
Gariūnų verslo ir kultūros parkas buvo ne tik prieš Gariūnų ir Paneriškių sankryžos rekonstrukciją.
Kilus vadinamajam Gulbinų kvartalo skandalui, kai viešojo intereso prieiti prie ežero stojo ginti visos institucijos, Gariūnų verslininkai garsiai klausė, kodėl savivaldybė abejingai stebėjo, kaip šalia išvažiavimo į automagistralę Vilnius–Kaunas kyla prekybos centras.
„Gulbinų ir Gariūnų atvejai iš pirmo žvilgsnio niekuo nesusiję, tačiau abiejuose vieni pagrindinių dalyvių – savivaldybė ir kitos valdžios institucijos.
Skiriasi tik jų vaidmuo: pirmoje istorijoje tos institucijos – uolios viešojo intereso gynėjos (ir tai labai sveikintina), o antruoju jos pačios tą viešąjį interesą pažeidžia tapdamos privataus kapitalo gynėjomis“, – teigė Gariūnų verslo ir kultūros parko atstovai.
Pasak jų, šalia Gariūnų ir magistralinio kelio, skirto išvažiuoti iš Vilniaus į Kauną, buvęs sklypas detaliuosiuose planuose visą laiką buvo žymimas kaip infrastruktūros paskirties, servitutinis su vadinamuoju nuliniu užstatymu ir numatyta paskirtimi – panaudoti magistralinio kelio plėtrai.
Šios gatvės apsauginės zonos ir gatvei priskirtoje teritorijoje savivaldybės atliekami veiksmai turėjo užtikrinti gatvės funkcionalumą aptarnaujant tarptautinį kelių tinklą.
Teisės aktuose nustatyta, kad magistralinės gatvės kelio apsaugos zonoje raudonųjų linijų atstumas turi būti ne mažesnis kaip 70 metrų.
Platesnio kelio nebus?
Gariūnų verslininkai tikino, kad savivaldybė tarp magistralinės Gariūnų gatvės raudonųjų linijų nustatė tik 48 metrų atstumą ir šį sklypą, skirtą eismo pralaidumui gerinti ir taip tenkinti visų vilniečių viešąjį interesą, perdavė prekybos tinklui „Lidl Lietuva“.
Jie kaltino, kad savivaldybė visam laikui atėmė iš piliečių teisę ateityje šioje automobilių spūsčių, didelio avaringumo vietoje turėti platesnį kelią ir greitesnį išvykimą iš miesto.
Dėl to Gariūnų verslo ir kultūros parkas kreipėsi į prezidentą, Generalinę prokuratūrą, Seimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas ginti viešąjį interesą, tačiau nė viena valstybinė institucija nematė pagrindo to daryti.
„Įdomu, kad savivaldybė visomis išgalėmis gina servitutinę žemę šalia Gulbinų kvartalo, o servitutinį sklypą šalia magistralinės gatvės ir pagrindinio išvažiavimo iš Vilniaus pati atiduoda ir pakeičia jo paskirtį“, – stebėjosi verslininkai.
Prekybos centro „Lidl“ atstovai tikino, kad visi statybos darbai buvo vykdomi teisėtai, be to, prekybininkai įsipareigojo įrengti žiedinę sankryžą, kuri pagerintų susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje.
