Medikai atsako, kaip savo gyvybe rizikuoja ir kokius sužalojimus patiria be saugos diržo keliaujantys eismo dalyviai.
Gresia negrįžtamos pasekmės
Lietuvos medikai dažnai susiduria su pacientais, nukentėjusiais autoįvykiuose. Daugybinius sunkius kūno sužalojimus patyrę pacientai atsiduria reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, kuriuose patyrę medikai kovoja dėl žmonių gyvybių.
Klaipėdos universiteto ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Tadas Abelkis teigia, kad autoįvykių metu patiriamų traumų spektras būna labai platus.
„Kalbant apie traumas, kurias gali patirti asmuo autoįvykyje – galėtume vardinti kone visus sužalojimus, su kuriais susiduriame tiek, mes, traumatologai, tiek kitų sričių medikai.
Pacientai patiria įvairiausius sužalojimus nuo raiščių patempimų ar kūno nubrozdinimų, galūnių lūžių iki daugybinių viso kūno sužalojimų, sudėtingų vidaus organų pažeidimų, kurie sukelia vidinį kraujavimą.
Taip pat patiriamos galvos smegenų ar stuburo traumos, po kurių pasekmės gali būti negrįžtamos“, – kelionės be saugos diržo rizikas vardija T.Abelkis. Jis apgailestauja, kad sunkius sužalojimus eismo įvykio metu patyrusių pacientų ligoninėje tenka sulaukti net keleto per dieną.
Kiekvienas atvejis – unikalus
Traumatologas T.Albelkis pabrėžia, kad kiekvienas paciento atvejis individualus. „Nelaimės metu patiriamų traumų pobūdį lemia daug veiksnių. Pavyzdžiui, važiavimo greitis, automobilio rūšis ir būklė, susidūrimo mechanizmai ir kitos ypatybės. Taip pat – ar įvykio metu buvo prisegti saugos diržai“.
Pašnekovas įspėja: be šios saugumo priemonės net ir nedideliu greičiu važiuojantis vairuotojas rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.
„Net judant saugiu greičiu, nesame apsaugoti nuo susidūrimo su kita transporto priemone, stovinčia kliūtimi ir kitais pavojais. Todėl mūsų pareiga – pasirūpinti visomis saugumo priemonėmis, kurios yra automobilyje“.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas pabrėžia, kad nelaimės metu patirti sužalojimai be saugos diržo gali būti mirtini.
„Asmeniui nesegint saugos diržo, kyla didelė rizika išlėkti pro automobilio langus, galinį arba priekinį stiklą. Žmogus gali įstrigti tarp aštrių objektų ir papildomai susižaloti, būti užspaustas automobilio dalių ar aplinkos objektų.
A.Černauskas įspėja, kad net per stebuklą neišlėkus iš transporto priemonės, likus automobilio viduje, neprisisegus gresia sunkios traumos. Saugos diržais neprilaikomi keleiviai ir vairuotojas gali galva trenktis į automobilio salono dalis, priekines sėdynes, sunkiai sužeisti kitus automobilyje sėdinčius, prisisegusius keleivius. Ką lemia neužsegtas saugos diržas?
Traumatologo T.Abelkio teigimu, atsakyti, ar klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet traumų dydį lemia tai, ar asmuo buvo prisisegęs saugos diržą – ne visada įmanoma.
„Įvykus nelaimei, medikų dėmesys koncentruojamas ne į autoįvykio aplinkybes, o į nukentėjusiojo sveikatą. Svarbiausia – užtikrinti paciento gyvybines funkcijas ir imtis skubių veiksmų diagnozuojant ir gydant patirtus sužalojimus“.
Tuo tarpu skubiosios medicinos gydytojas A.Černauskas teigia, kad patyrus itin sunkias traumas, lemtinga pirmoji valanda, per kurią turi būti suteikiama medicininė pagalba.
„Sunkios būklės pacientą atgabenus į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, aktyvuojama politraumos komanda. Standartiškai ją sudaro skubiosios medicinos gydytojas, gydytojas chirurgas, slaugos personalas, radiologijos technologas, laboratorijos darbuotojas.
Įtariant, kad yra kitokių sužeidimų, nedelsiant kviečiamas ir ortopedas traumatologas, urologas, ginekologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas ir kiti specialistai. Tai rodo, kad patiriamos itin sunkios, potencialiai mirtinos traumos. Jos žymiai dažnesnės nesegint saugos diržų“, – akcentuoja A.Černauskas.
„Laiku pasirūpinus savo saugumu automobilyje – prisisegus diržą – šansas išvengti sunkių sužalojimų ir išgyventi autoįvykio metu visada yra ženkliai didesnis“, – įsitikinęs medikas.
