Vilniaus miesto taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte plėtrai.
Taip bus mažinama miesto priklausomybė nuo iškastinio kuro, sostinėje mažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kietųjų dalelių išmetimas.
Vandenilio gamybos procese susidaranti atliekinė šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemą.
„Karo Ukrainoje kontekste, kai teko dorotis su Rusijos energetiniu šantažu, tvyrojo nemažai baimės dėl tvarumo politikos energetikos srityje.
Tačiau dabar kaip niekada gerai suvokiame energetinės nepriklausomybės svarbą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmenį siekiant būti energetiškai nepriklausomiems.
Be to, iki 2030 m. esame įsipareigoję paversti Vilnių klimatui neutraliu miestu. Pradėję gaminti ateities kurą – žaliąjį vandenilį – ir vykdydami kitus atsinaujinančiosios energetikos projektus galėsime mažinti iškastinio kuro kiekį“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Žaliasis vandenilis – viena perspektyviausių kuro rūšių. Jis yra išgaunamas iš vandens elektrolizės būdu naudojant elektrą, gaunamą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Vilniaus atveju – iš Vilniaus šilumos tinklų valdomos biokuro kogeneracinės jėgainės.
„Priimame iššūkį vieni pirmųjų Lietuvoje prisijaukinti vandenilį energijos gamyboje ir pasiūlyti naujausių technologijų sprendimus sostinės gyventojams“, – sakė Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Per metus planuojama pagaminti 1 mln. 140 tūkst. kubinių metrų žaliojo vandenilio, kurį naudos 16 vandeniliu varomų viešųjų autobusų.
Planuojama, kad Vilniaus šilumos tinklų teritorijoje įrengto 3 MW galingumo elektrolizerio užtektų pagaminti vandenilio dujų 40 autobusų.
Projekte numatyta įrengti ir vandenilio saugyklą. Justiniškėse bus įrengta viešosios prieigos vandenilio stotelė su vandenilio įsipylimo taškais. Vilniuje žaliąjį vandenilį planuojama gaminti nuo 2026-ųjų.
Bendra projekto vertė – 8,056 mln. eurų. Energetikos ministerija finansuos 70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. eurų), likusi dalis – 2,4 mln. eurų bus finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
