Techninę apžiūrą (TA) atliekantys specialistai nurodo, kad pastaraisiais metais periodinę patikrą iš pirmo karto sėkmingai įveikia vos apie 50 – 52 proc. transporto priemonių. Tai reiškia, kad kone kas antras Lietuvos keliais važinėjantis automobilis yra netvarkingas.
Kaip vieną dažniausiai pasitaikančių pažeidimų specialistai įvardina nusidėvėjusius, pažeistus, techniškai netvarkingus saugos diržus.
Vairavimo instruktorė Milda Vasaitienė atsako, kokie ženklai įspėja apie diržų pažeidimus ir kuo rizikuoja juos ignoruojantys vairuotojai.
Kokie ženklai išduoda netinkamą saugos diržų būklę?
Šiuo metu visuose automobiliuose yra sumontuoti ir privalomi trijų taškų saugos diržai. Jie fiksuojami ne tik per klubus, bet ir per petį, taip nuo smūgio apsaugant ne tik žmogaus kūną, bet ir galvos sritį.
Tiek perkant naudotą automobilį, tiek rūpinantis jau turimos transporto priemonės būkle, saugos diržai privalo būti reguliariai tikrinami atliekant automobilio techninę apžiūrą.
Vis dėlto, diržus verta apžiūrėti ir savarankiškai. M.Vasaitienė siūlo atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Diržai turi būti neįplyšę ir nepažeisti mechaniškai;
- Prisegus diržo sagtį ir ją truktelėjus, ši neturi atsisegti;
- Atsisegus diržą jis turi grįžti į pradinę padėtį;
- Prisegtą saugos diržą staigiai truktelėjus, jis turi užsifiksuoti.
Specialistė pabrėžia, kad po eismo įvykio, net iš pažiūros tvarkingai atrodančius ir besifiksuojančius saugos diržus būtina pakeisti.
„Saugos diržai pagaminti taip, kad smūgio metu išsitemptų, prilaikytų kūną ir sugertų dalį smūgio jėgos. Tačiau tuomet diržai deformuojami negrįžtamai.
Todėl po eismo įvykio privalome juos pakeisti naujais. Tik taip galime būti užtikrinti, kad ateityje mūsų kelionės bus saugios ir saugos diržai atliks svarbiausią savo funkciją“.
Netvarkingi diržai teikia klaidingą saugumo jausmą
Vairavimo instruktorė apgailestauja, kad netvarkingus saugos diržus segintys vairuotojai rizikuoja savo gyvybe.
„Automobilyje, judančiame tam tikru greičiu, lygiai taip pat juda ir jame esantys žmonės. Staigiai stabdant transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui ar dėl kitų aplinkybių netikėtai sumažėjus važiavimo greičiui, pavyzdžiui nuo 50 ar 100 iki 0 km/val., žmonės ir toliau juda automobilyje“.
Tokioje situacijoje, didelę reikšmę patiriamiems sužalojimams turi saugos diržai. Jie sumažina traumas, kadangi prilaiko žmogaus kūną automobilio sėdynėje ir apsaugo nuo tiesioginio smūgio į aplinkinius objektus.
„Užsegti, techniškai tvarkingi saugos diržai yra išgyvenimo galimybė. Tuo tarpu įtrūkę, įplyšę ir kitaip pažeisti saugos diržai suteikia klaidingą saugumo jausmą, o nelaimės atveju tampa praktiškai beverčiais.
Kai vairuotojas, keleiviai segi pažeistus, netvarkingus diržus, jie neprilaiko kūno, gali ir visai nutrūkti. Tikėtina, kad žmonės didele jėga trenksis į priekinių sėdynių atlošus ar iškris pro automobilio stiklą“.
M.Vasaitienė įsitikinusi: mažesnis mirčių keliuose skaičius įrodo, kad saugos diržai veikia. „Jeigu ši svarbi automobilio saugumo priemonė yra netvarkinga ar nenaudojama, grįšime laiku atgal: rizikuosime patirti sunkias, daugybines traumas ar net žūti“.
Akivaizdu, kad priežasčių saugos diržų nesegėjimui ir nesirūpinimui jų būkle neturėtų būti. „Net kai atrodo, kad važiuojame mažą atstumą, saugiu keliu, nedideliu greičiu, diržus privalome užsisegti.
Taip pat nepamirškime reguliariai įvertinti jų techninės būklės. Juk keliaujant su netvarkingais saugos diržais, gresia tokios pačios traumos, kaip jų visai neprisisegus. Todėl būkime budrūs, saugokime savo gyvenimo kokybę ir jo trukmę“, – akcentuoja M.Vasaitienė.
