Klaipėdietis architektas Romas Gailius sako, kad situaciją mieste blogina ne vien dažnėjančios liūtys, bet ir tai, jog mažėja žaliųjų plotų, daugėja kietųjų dangų, o lietaus nuotekų tinklai nesusitvarko su padidėjusiu vandens kiekiu.
„Naujoji Klaipėdos valdžia paskelbė apie planą įrengti dar 10 000 automobilių stovėjimo vietų mieste, tačiau tai gali dar labiau pabloginti situaciją“, – sako R. Gailius.
Anot jo, taip bus dar labiau sumažinti žalieji plotai, kurie bent dalinai sugeria vandenį. Taip pat architektas pastebi, kad, vykdant statybas, Klaipėdoje buvo nusausinta dalis tvenkinių, kuriuose galėjo susikaupti perteklinis vanduo.
Architektas piktinasi, kad mūsų mieste nenaudojamos pasaulyje populiarios priemonės, natūraliai apsaugančios nuo liūčių. Tai ne tik dirbtiniai tvenkiniai, bet ir paviršiaus kraštovaizdžio formavimas įrengiant natūralias įdubas, kuriose kauptųsi liūčių vanduo.
Tokių būdu natūraliai būtų išgarinta apie 30 proc. lietaus nuotekų, jau nekalbant apie gyvenamų teritorijų, viešųjų erdvių mikroklimatą, miesto perkaitimo klausimus.
Siaurinama Danė
„Danės upė – lyg butelio kakliukas, rekonstruodami skverą, upės krantines, nuolat siauriname, nors turėtume upės vagą platinti, tokiu būdu tiek išlaisvindami lietaus momentinio pertekliaus kiekį, tiek greitam ištekėjimui, tiek panaudojant laivybai“, – mato problemą R. Gailius.
Anot jo, kaupiant lietaus vandenį atvirose saugyklose, jį galėtume nuolat naudoti miesto želdinių nuolatiniam laistymui, pramogoms, poilsiui.
Architektas duria į blogus pavyzdžius ir anksčiau įvykdytus projektus, kuriuose nebuvo paisoma aptariamos problemos: „Depo“, „Akropolis“, „Dragūnų“ kvartalas, „Švyturio“ arena, Sakurų parkas, Danės skveras.
„Net ir šiandien projektuojant naujas gyvenamas teritorijas (Pelenynas, „Trinyčiai„, Bachmano žemės, „Saulės miestas„) tam neteikiamas joks dėmesys – visas paviršinis vanduo, lietaus nuotekos nukreipiami į senų pajėgumų bendrus miesto lietaus nuotekų tinklus. Visa tai galima pavadinti viena bėda – mieste nėra miesto planavimo“, – kategoriškas R. Gailius.
Anot jo, taip pat mažai naudojama vandeniui laidžių dangų automobilių stovėjimo vietoms ir pėsčiųjų takams įrengti.
Parengė planą
Tačiau panašu, kad dabartinė Klaipėdos valdžia šių klausimų planuoja imtis iš peties.
Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos specialistės Eglės Jurevičiūtės, įmonė parengė priemonių planą, kuris padės sprendžiant potvynių problemą Klaipėdoje.
Remiantis patvirtintu investicijų planu, vykdoma prastos būklės infrastruktūros rekonstrukcija, susidėvėję vamzdynai keičiami naujais.
2022–2024 m. yra numačiusi įgyvendinti apie 8 mln. eurų investicijų į paviršinių nuotekų tvarkymą. Bendrovė planuoja įrengti apie 0,5 km paviršinių nuotekų tinklų kasmet.
„Tačiau tai tik iš dalies padės pagerinti esamą situaciją, o tikslias investicijas bus galima įvardyti, kai bus parengti viso miesto baseinų hidrauliniai modeliai“, – sako E. Jurevičiūtė.
Anot jos, yra parengtas ir Klaipėdos miesto savivaldybei pristatytas didžiausiojo, 8-ojo baseino, pietinėje miesto dalyje hidraulinis modelis. Probleminės vietos, kuriose susikaupia didžiausias kiekis vandens sankaupų liūčių metu, yra žinomos, ieškomi sprendimo būdai, kaip sumažinti šią problemą ateityje.
Skatinamas ir miesto žalumo indekso didinimas, tvenkinių, žalių plotų, parkų kūrimas, kadangi augalai atlieka itin svarbią funkciją garinant vandenį.
Naujose gatvėse ir vykdant esamų gatvių rekonstravimą siūlome įrengti bortelines lietaus surinkimo groteles, kurios geriau surenka vandenį ir ne taip greit užsikiša lapais ir šiukšlėmis. Tai jau daroma „Klaipėdos vandens“ ir Savivaldybės vykdomuose projektuose. Tokių probleminėse vietose jau įrengta daugiau nei 40 vnt.
„Siekiant sumažinti paviršinių nuotekų tinklų ir kolektorių momentinį apkrovimą lietaus vandeniu, vienas iš sprendimų yra akumuliacinių talpyklų įrengimas. Ypač po parkavimo aikštelėmis ar kitais naujai statomais objektais. Dar vienas siūlomas sprendimas – nukreipti dalį vandens į kitus kolektorius ar išleistuvus, kurie šiuo metu mažiau apkrauti“, – sako E. Jurevičiūtė.
Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, būtina skatinti miestų žalinimą. Įrengti lietaus sodus (sausas, intensyviai apželdintas įdubas, kuriose vanduo, prieš susigerdamas į gruntą, yra biologiškai apvalomas augalų pagalba.)
Infiltracinius požemius rezervuarus. Tai – stambiu užpildu užpildyta požeminė ertmė, leidžianti surinkti didelį kiekį lietaus nuotekų ir jas palaipsniui nuleidžianti į gruntą.
Taip pat veiksmingos yra biofiltracinės įdubos – apželdinta įduba ar latakas, kuriuose surinktas vanduo yra biologiškai apvalomas augalų pagalba ir palaipsniui subėga gruntą. Arba vandens surinkimas į uždaras talpyklas, skirtas lietaus vandens laikymui ir antriniam panaudojimui.
„Deja, tačiau visiškai eliminuoti liūčių padarinių yra neįmanoma. Klaipėdos miestas yra jūros lygyje, todėl lietaus vandens nutekėjimas dėl paties reljefo yra lėtesnis. Didžiausia siekiamybė – maksimaliai pagreitinti liūčių sukeltų vandens sankaupų ištekėjimą į marias ar upes“, – sako E. Jurevičiūtė.
