Minėtuose rajonuose yra apie 120 lokacijų, kur galima statyt paspirtukus, kiekvienoje jų telpa iki 10 paspirtukų.
Stovėjimo vietos buvo parenkamos remiantis dalijimosi platformų paslaugas teikiančių įmonių duomenimis, specialistų rekomendacijomis bei populiariausiais taškais, kuriuose paspirtukai dažniausiai paimami arba paliekami.
Didelis dėmesys skiriamas ir tam, kad stovėjimo vietos sklandžiai įsilietų į miesto infrastruktūrą, netrikdytų kitų eismo dalyvių, o svarbiausia – pėsčiųjų judėjimo. Taip pat vietos sujungtos į vientisą tinklą, kad jos būtų patogiai prieinamos mikrojudumo dalinimosi paslaugų vartotojams.
Atsižvelgiant į stovėjimo vietų užimtumą ir naujos tvarkos laikymąsi, vietų kiekis ir išsidėstymas mieste gali keistis.
Nuo šių metų gegužės ir birželio mėnesių sostinėje jau įsigaliojo el. paspirtukų greičio ir eismo ribojimai – Senamiestyje ir ant tiltų el. paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/h greičiu, o Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse galioja paspirtukų ir dviračių eismą draudžiantys ženklai.
Taip pat iki šių metų pabaigos dalijimosi paslaugų bendrovės yra įpareigotos paženklinti el. paspirtukus identifikaciniais numeriais, kurie padėtų kitiems eismo dalyviams iš tolo identifikuoti važiuojančius el. paspirtukus ir paslaugos teikėjui pranešti ne tik apie netaisyklingą parkavimą, bet ir apie viršijamą greitį, važiavimą dviese vienu el. paspirtuku, važiavimą draudžiamoje zonoje ar kitus nusižengimus.
Reikalavimai visoje šalyje įsigalios nuo naujųjų metų
Reikalavimus paspirtukams taip pat birželio mėnesį patvirtino Seimas, kurie įsigalios nuo naujųjų metų. Priimtame įstatyme numatoma, kad savivaldybės turės nuspręsti, ar paspirtukams draudžiama važiuoti šaligatviais ir kuriose vietose.
Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma, kad paspirtukams bus draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi, automagistralėmis ir greitkeliais. Taip pat nebus leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, vežti keleivius, vilkti kitas transporto priemones bei viršyti numatytą greitį.
Paspirtukai negalės važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Galiausiai, važiuodami dviračių taku, paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Seimo patvirtintų taisyklių nesilaikymas paspirtukų vairuotojams grės bauda nuo 20 iki 40 eurų. Taip pat, vairavimas neblaiviam gali užtraukti baudas nuo 80 iki 200 eurų.
Elektrine mikrojudumo priemone nuo naujųjų metų bus leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
