Saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris priminė 5 punktus, kurie nesunkiai įgyvendami, tačiau rezultatas būtų akivaizdus – saugesnis eismas ir didesnė pagarba vieni kitiems.
1. Kelyje esu svarbus ne tik aš, bet visi eismo dalyviai.
Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas nuostatas: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pasak A. Bonakerio, ruošdami būsimuosius vairuotojus instruktoriai nuolat primena: vairuojant, situacijos, kuomet tarpusavio pagarba ir supratimas – ypatingai svarbūs, išties nemažai.
„Nepamirškime: viešojo transporto, automobilio, dviračio vairuotojai – visi kelyje lygūs. Nesvarbu, kieno automobilio variklis galingesnis – jis kelyje nesuteikia jokių privilegijų. Sunkiasvorių vairuotojai neretai pabrėžia: „bijokit manęs, juk aš jus sutrinsiu“.
Piktnaudžiauti išskirtinumu kelyje: dydžio, svorio, greičio, pavojinga. Visuomet turime galvoti apie kitus eismo dalyvius. Žmonėms sunku įsivaizduoti kito vairuotojo situaciją, ypač nepabandžius vairuoti kitos transporto priemonės.
Sunkiasvorio vairuotojas puikiai žino, kaip sunku pajudėti iš vietos, kiek reikia laiko, erdvės, kiti, vairuojantys lengvąjį automobilį ar motociklą, to tikrai nesupras. Kita vertus, svarbus švietimas, pavyzdžiui, mokantis, nors vieną akademinę valandą skirti išaiškinti, ką reiškia skirtingos kategorijos, kuo skiriasi transporto priemonių valdymas, galbūt, kelyje tuomet daugėtų tarpusavio supratimo“, – kalbėjo pašnekovas.
2. Automobilio statymas – pagarba kitiems eismo dalyviams.
Svarbiausia, A. Bonakerio žodžiais, paisyti kelių eismo taisyklių, kuriose įrašyta, kad automobilis turėtų stovėti tarp stovėjimo vietą žyminčių linijų.
„Nekalbu apie automobilių statymą šeimų automobiliams ar žmonėms, turintiems negalią, skirtose vietose. Jei taisyklės, kurioje nurodyta, kaip tinkamai pastatyti transporto priemonę, laikytis sudėtinga, galbūt, verta pasimokyti papildomai? Nemažai žmonių, ypač ilgą laiką nevairavusių, kreipiasi į specialistus prašydami padėti, nes jie kelyje nori jaustis drąsiau – tai jokia gėda“, – atkreipė dėmesį saugaus eismo ekspertas.
O jei vairuotojai stato automobilius kaip nori, nesilaikydami taisyklių, pašnekovas pataria pranešti policijos pareigūnams, kad tokie vairuotojai būtų drausminami. „Galbūt, įžūlaus vairuotojo bauda ir neperauklės, bet jeigu nebūsime pilietiški, nieko nedarysime, nesitikėkime, kad eismo kultūra keisis“, – svarstė A. Bonakeris
3. Prie šviesoforo – ne vieta telefonui.
Naršymas telefone degant raudonam šviesoforo signalui pirmiausia susijęs su mažesniu eismo srautų pralaidumu. „Jeigu mes toleruotume naudojimąsi mobiliuoju telefonu laukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, tokiu atveju pralaidumus sankryžose gerokai sumažėtų. Niekas nenori ištisas valandas stovėti spūstyse, todėl visų pirma automobilių keleiviai – artimieji, draugai – neturėtų toleruoti telefonu besinaudojančių vairuotojų.
Juk vairuotojas – atsakingas už jų ir kitų eismo dalyvių gyvybę. Kartais pasigendu būtent šalia esančiųjų reakcijos. Antra, šiandien galiu naršyti telefone degant raudonam šviesoforo signalui, kitą – laukdamas, kol pėsčiųjų perėją kirs pėsčiasis, trečią – ir pėsčiąjį praleidinėsiu, laikydamas rankose telefoną. Jei taisyklės draudžia vairuojant naudotis telefonu, vadinasi, jokių išimčių būti negali. Mes bandome ribas ir nepajuntame, kada peržengus jas įvyksta nelaimė.
Telefonas automobilyje turėtų būti padėtas saugiai: rankinėje, daiktadėžėje. Jei automobilyje sumontuota laisvų rankų įranga, naudokitės ja, jei jos nėra – pakanka įsigyti ausinę. Jei skambutis tikrai svarbus, naudojantis laisvų rankų įranga, galima saugiai atsiliepti, jei žmogus rašo žinutę, vadinasi, neskubu, sustosi leidžiamoje vietoje – atsakysi“, – dėstė saugaus eismo ekspertas.
4. Tvarkingas automobilis – saugiam eismui.
Pašnekovo žodžiais, vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį, žmogus parodo: „man nesvarbu aplinka, esu svarbus tik pats sau“. Klausimas – kiek svarbus ir pats sau, jei važinėja techniškai netvarkingu automobiliu. „Jeigu nori, kad tave saugotų aplinkiniai, juos turi saugoti ir pats“, – įsitikinęs pašnekovas.
5. Vairavimas – ne tik automobilio valdymas.
Valdyti automobilį išmokti lengviausia – užtenka 5 ar 6 pamokų, bet tiek laiko tikrai per mažai išsiugdyti kultūrai, požiūriui, patobulinti reakcijos laiką, išmokti planuoti žingsnius, stebėti kelio ženklus, išmokti tinkamai pasiruošti kelionėms, kelyje priimti teisingus sprendimus.
Būsimasis vairuotojas, pašnekovo žodžiais, neretai iš šeimos atsineša savo kultūrą, požiūrį, būna matęs kaip vairuoja tėvai, aplinkiniai, draugai. Kartais labai sunku pakeisti tai, ką jau būna išmokęs, o, jei ir pavyksta, dažnu atveju aplinka ir vėl jį sugadina.
„Jei ruošiu mokinį, kuriam nėra 18 metų, jis išlaiko teorijos egzaminą, dažnas kurį laiką mokosi su tėvais, prieš praktikos egzaminą grįžta pas instruktorių, tuomet neretai paklausiu: kas nutiko? Taip vairuoti tavęs nemokiau. Reikėtų nepamiršti, kad žinias, įgytas vairavimo kursuose, svarbu saugoti, tobulinti, nepasiduoti aplinkos spaudimui.
Juk populiaru sakyti: „mokomės vairuoti taip, kad išlaikytume egzaminą, o kelyje vairuojame kaip norime“ – toks požiūris trumparegiškas. Kol jis nepasikeis, nepasikeis ir eismo kultūra. Vis skundžiamės, norime, kad būtų kitaip, kad vairuotojai pasikeistų, bet nepradedame nuo savęs. Kultūrą ir požiūrį turime pradėti keisti ne nuo kitų.
Kol pirmiausia galvojame tik apie save: kaip man geriau, greičiau, nepraleisiu kito vairuotojo, aplenksiu jį dviem sekundėmis, pokyčių tikėtis naivu“, – apibendrino pašnekovas.
