Balandžio mėnesį vykusiame referendume gyventojai beveik 90 proc. balsavo už paspirtukų uždraudimą – merė Anne Hidalgo džiaugėsi tiesioginės demokratijos pergale, nors rinkėjų aktyvumas siekė tik 7,5 proc.
Draudimas bus taikomas nuomojamiems paspirtukams, kuriuos nuo 2018 metų siūlė keli operatoriai, nors žmonės ir toliau galės lėkti per Paryžių nuosavais.
A. Hidalgo teigė, kad 15 tūkst. miesto paspirtukų, kuriuos siūlė „Tier“, „Lime“ ir „Dott“, tapo „nepatogumu“ daugeliui paryžiečių, nes buvo daug skundų, kad jų naudotojai susiduria su pėsčiaisiais ant šaligatvių arba netvarkingai numeta paspirtukus šalia sankryžų.
Tačiau „labai daug žmonių nuliūdo“ dėl šio sprendimo, sakė Paryžiuje gyvenanti 33 metų amerikiečių influencerė Amanda Rollins, kuri dažnai keliauja paspirtuku – viena iš 400 tūkst. žmonių, kurie, operatorių duomenimis, tai darė 2022 metais.
„Jie labai smagūs!“ – pridūrė ji, kartu pažymėdama, kad galimybė juos išsinuomoti suteikia „tikrai patikimą būdą grįžti namo... tarsi apsauginį tinklą“ naktimis, kai metro užsidaro anksčiau nei sostinės barai.
Paryžius „yra unikalus atvejis, – sakė „Tier“ operacijų Prancūzijoje vadovas Clement‘as Pette. – Tai didelis lūžis“.
Berlyne įsikūrusi įmonė iki penktadienio surinko 3 000 iš 5 000 paspirtukų, o jos programėlės žemėlapyje vis daugėja raudonųjų zonų, rodančių, kur Paryžiuje draudžiama juos parkuoti.
Tik nedidelėje zonoje Paryžiaus centre bus galima naudotis paspirtukais iki kol jie galutinai išnyks. Kaip ir kiti operatoriai, „Tier“ paspirtukus suremontuos ir išgabens į kitus miestus, kuriuose ji teikia paspirtukų paslaugas.
